(Pseudo) archaismen in Antanas Baranauskas' bibelübersetzung

Autor: Kabašinskaitė, Birutė
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2007
Předmět:
Zdroj: Baltistica 2007, t. 42, Nr. 3, p. 423-436.
ISSN: 0132-6503
2345-0045
Popis: A. Baranausko verstoje Biblijoje (1901--1902) panaudoti ne tik plačiausiai žinomi senųjų tekstų archaizmai, bet ir dirbtinės morfologinės formos, kurios turėjo atspindėti pagal senuosius tekstus, tarmes, istorinės lyginamosios kalbotyros žinias bei rašytojo hipotezes rekonstruotą senąjį kalbos lygmenį. Geidžiamosios nuosakos formas be dalelytės te- su galūnėmis -ie, -y, -ai vertėjas sudarė remdamasis panašiomis tarmių ir senųjų tekstų geidžiamosios bei liepiamosios nuosakos formomis ir turbūt siekė atkurti pirmykštę senojo optatyvo paradigmą. Sangrąžinės geidž. nuosakos formos su -ys(i) yra labai netipiškos ir dirbtinai išmąstytos. Savitų esamojo laiko dalyvių formų, išvestų iš kai kurių atematinių vksm. su kamienu -ti-nt-, prototipas -- dalies žemaičių vartojamos perdirbtos atematinių vksm. paradigmos. Kamienas -ti-nt- dirbtinokai apibendrintas remiantis analogija su i kamieno praes. 3 galūne. Kai kurioms daiktavardžių dat. sg. formoms buvo suteikta senovinė i ir priebalsinio kamieno dat. sg. galūnė -i, pažįstama iš Daukšos veikalų ir gretimų anykštėnų šnektų. Panašiai mėgdžiojant Daukšos, Sirvydo tekstus vienaskaitos naudininko reikšme retkarčiais pavartota ir enklitinio įvardžio forma mi. Įvardžiuotinių būdvardžių, skaitvardžių nom. sg. m. galūnė su -ys turbūt atspindi rašytojo grįžimą prie nuostatos šią galūnę sieti su archajiškesne (būdinga ir daliai tarmių) ia kamieno galūne -ys. Straipsnyje nustatyta, kad vienas iš ankstesnių Baranausko rankraščių, Omiletika (papildytas Šleicherio gramatikos vertimas), vėliau įrišant buvo išskaidytas skirtinguose rinkiniuose. [autoriaus tekstas] In the Bible, translated by A. Baranauskas (1901--1902), not only the widest known archaisms of old texts, but also artificial morphological forms are used, which had to reflect the old language level, reconstructed according to the old texts, dialects, historical comparative linguistics knowledge and the writer’s hypotheses. The translator formed the optative forms without the particle te- with endings -ie, -y, -ai referring to the similar forms of optative and imperative, found in different dialects and in the old texts and most likely strived for recreation of the primary paradigm of the old optative. Reflective optative forms with -ys(i) are very non-typical and artificially created. The prototype of the peculiar forms of participles of the present tense, derived from certain athematic verbs with the stem -ti-nt- is the altered athematic verb paradigms, used by a part of Samogitians. The stem -ti-nt- is artificially generalized referring to an analogy with the i stem praes. 3 ending. Certain forms of nouns dat. sg. were given the ancient i and consonant stem dat. sg. ending -i, known from the studies by Daukša and the adjacent Anykštėnai dialects. Employing the same method of mimicking texts of Daukša and Sirvydas, the meaning of the dat. sg. was sometimes used as the enclitic pronoun form mi. The pronominal adjectives’ or numerals’ nom. sg. m. ending with –ys most likely reflects the return to the intension to relate the ending with the more archaic (characteristic of a part of the dialects) ia stem ending -ys. The article establishes that one of the earlier manuscripts of Baranauskas, i. e. “Omiletika” (the supplemented translation of Šleicher’s grammar), was later divided in different compilations when binding.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: