| Popis: |
Straipsnis skirtas rašytojos Jurgos Ivanauskaitės (1961–2006) religijos ir savęs paieškų, realybės suvokimo ir jos vertinimo mirties akivaizdoje analizei. Autorius, pasitelkdamas egzistencinės filosofijos terminiją, nagrinėja J.Ivanauskaitės religijos sampratos prielaidas ir jų kitimą, atskleidžia to kitimo priežastis. Lygiagrečiai, remiantis rašytojos grožine, publicistine kūryba bei interviu, nagrinėjama J. Ivanauskaitės gyvenimo prasmės, tikrovės dramatiško suvokimo kaita, parodomas visą jos kūrybą persmelkinatis kūno ir sielos dualizmo tragiškas suvokimas. Plėtodamas šią temą, autorius remiasi ir pačios J. Ivanauskaitės interviu, kuriuose ji prisipažįsta nuo pat paauglystės sunkiai susitaikiusi su dvilype žmogaus prigimtimi, ir jos grožine kūryba, ypač romanu „Ragana ir lietus“. Pastarasis, straipsnio autoriaus nuomone, yra ryškiausias rašytojos kūrybos pavyzdys, rodantis, kaip kūno ir sielos dualizmo tragizmas transformuojasi į neretai dramatiškas meilės istorijas. Autorius straipsnyje plačiau sustoja ties J. Ivanauskaitės posūkiu į budizmą, nagrinėja šio posūkio priežastis ir patirtis, o straipsnio pabaigoje analizuoja J. Ivanauskaitės sugrįžimą prie krikščionybės jau sunkiai susirgus, aptaria paskutinėmis gyvenimo savaitėmis interviu pateiktus gyvenimo apibendrinimus. Visą straipsnį persmelkia pagrindinė mintis, kad J. Ivanauskaitės kūryba yra itin autobiografinė, o jos gyvenimo ir kūrybos kelias rodo, kaip savo dvasines problemas, abejones, kančias galima paversti menu. The article analyses writer Jurga Ivanauskaitė's (1961–2006) search for religion and herself, understanding of reality and its assessment in the face of death. The author by the use of existential philosophy terms discusses the presumptions of J. Ivanauskaitė's religion concept and their changes, reveals causes of the changes. In parallel, based on the writer's fiction, journalistic writings and interviews, the dynamics of J. Ivanauskaitė's dramatic perception of the meaning of life, reality is analysed, tragic understanding of body and soul dualism prevailing in her all creation is revealed. By elaborating this theme, the author refers also to J. Ivanauskaitė's interviews, in which she admits having difficulties since her adolescence in accepting dual human nature, and also her fiction, in particular "Ragana ir lietus" [Witch and Rain] novel. The latter novel is considered by the author of the article as the most distinctive example of the writer's works demonstrating transformation of the tragedy of body and soul dualism into frequently dramatic love stories. The author focuses on J. Ivanauskaitė's turn towards Buddhism, examines the reasons and experiences of this turn, and finishes his article with analysis of J. Ivanauskaitė's return to Christianity after falling seriously ill, discusses live generalisations presented in the interviews with the writer in her last weeks of life. The whole article is predominated with the idea that J. Ivanauskaitė's creation is highly autobiographical, while her life and creation show how creator's spiritual problems, doubts, sufferings can be turned into art. |
