| Popis: |
Šiame straipsnyje tiriamos nusikaltimų erdvinės struktūros Klaipėdoje, jų dinamika 1990–2010 metų laikotarpyje. Analizuojama bendra nusikalstamų veikų kaita bei jų ryšys su gyventojų skaičiaus mažėjimu, kintančiu nedarbo lygiu mieste, miesto visuomenės socialine segregacija, suburbanizacijos procesais. Tyrime naudoti nusikalstamų veikų duomenys pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pirminius statistinių duomenų šaltinius, kuriuose nusikalstamos veikos susietos su konkrečiais adresais (gatvių pavadinimais, pastatų numeriais). Lentelėse pateikti tyrimo duomenys, parodantys nusikalstamų veikų dinamiką ir jų struktūrą 1991–1996, 1997–2003, 2004–2010 metais. Nusikaltimų erdvinės struktūros kernelio (branduolio) metodu pavaizduotos 8 žemėlapiuose, kuriuose parodomas bendras nusikalstamų veikų tankumas bei vagyčių tankumas, jų teritorinis paplitimas 1991, 1996, 2004 ir 2010 metais. Pavaizduotas šių erdvinių struktūrų išsidėstymas, jų geografinės formos, nusikaltimų “karštieji taškai” bei skirtingi nusikaltimų tankumo lygiai. Tyrimo rezultatai bei jų interpretacija susieti su kasdienės veiklos bei galimybių teorijų konceptais. Nustatyta, kad Klaipėdoje 1991 m. nusikaltimų erdvinėms struktūroms buvo būdingas monocentrinis išsidėstymas, t.y. daugiausia nusikalstamų veiklų vyko teritorijoje tarp naujojo turgaus „Eglė“ ir Debreceno rajono. 1996 m. skirtingo intensyvumo erdvinės struktūros buvo paplitusios visame mieste, ir jos telkėsi aplink prekybos centrus gyvenamosiuose rajonuose bei centrinėje miesto dalyje. 2004 m. nusikaltimų erdvinės struktūros jungėsi į didesnes erdvines struktūras su didesniu nusikalstamų veikų tankumu gyvenamosiuose rajonuose bei centrinėse miesto gatvėse. 2010 m. šios erdvinės struktūros tapo labiau ekstensyvios, su mažesniu nusikalstamų veikų tankumu, ir telkėsi palei centrines miesto gatves. Tyrimo rezultatais nustatyta, kad pagal galimybių teorijos konceptą, silpnėja ryšys tarp nusikalstamų veikų tankumo ir gyventojų tankumo, nes dauguma nusikalstamų veikų vyko miesto rajonuose, kuriuose gyventojų skaičius mažėja. Pagal kasdienės veiklos teorijos konceptą, nusikalstamumas didėja centrinėse miesto gatvėse, kuriuose būna didesnis vietinių ir nevietinių gyventojų sutelktumas. This article explores spatial patterns of crimes, their dynamics in structure, time and space since 1990 until 2010 in Klaipėda, Lithuania. A period of research involves the changes during the post-soviet time. The research is combined of two sets of data. One set combined by social geographic indicators (changes of population, unemployment, crimes and their structure, and social geographic features as density of crimes, distribution of spatial patterns of crimes). Another set of data combined by geo-information of main categories of crimes (thefts, robberies, criminal damages, hooliganism, extortions, grievous and intending bodily harms, producing and selling of narcotics and homemade alcohol, sexual assaults). The Kernel method was used as a key measure to estimate the changes of spatial patterns of crimes with their geographic shapes, scopes and density. The data was processed with Geographic Information Systems (GIS) and elaborated in cartographic representations. The research determined that a majority of criminal activities are mostly located along the main streets and around shopping centres. The distribution of criminal activities is explained by the concepts of opportunity theory and daily routine theory. Despite the changes of crime rates and unemployment, segregation of society and shrinking of urban population in Klaipėda city, the spatial patterns of crimes over the two decades were distributed more extensively but with lower density. |
