Popis: |
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos respondentinių ūkininkų ūkių techninis efektyvumas ji dekomponuojant į grynąjį technini ir masto efektyvumą. Pateikiama šių efektyvumo kategorijų samprata bei matavimo metodika. Empiriniu tyrimu įvertinamos sąsajos tarp ūkių techninio efektyvumo ir jų dydžio. Tyrimui naudoti 2003 - 2007 m. Lietuvos respondentinių ūkių apskaitos tinklo statistiniai duomenys. Techninio efektyvumo matavimai atlikti taikant neparametrinį duomenų apgaubties analizės metodą (angl. Data Envelopment Analysis - DEA), kuris Lietuvoje, vertinant šalies ūkininkų ūkių veiklą, dar nebuvo taikytas. Iki šiol šalies ūkininkų ūkių efektyvumas buvo nagrinėjamas apsiribojant daliniais efektyvumo matavimo rodikliais, išreiškiamais gamybos rezultato ir panaudotų gamybos išteklių sąnaudų santykiu, arba atvirkščiai. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad 2003 - 2007 m. laikotarpiu vidutinis ūkių bendrasis techninis efektyvumas tesiekė 49 proc., o masto efektyvumas tesudarė 76 proc. Tai rodo menka Lietuvos ūkininkų ūkių bendrąjį techninį efektyvumą ir leidžia manyti, kad ūkinėje aplinkoje yra ir kitų veiksnių (gamtiniu, rinkos, instituciniu, vadybiniu ir pan.), turinčiu didelės įtakos ūkių efektyvumui. Žymus efektyvumo skirtumai identifikuoti atskirose ūkių dydžio grupėse tiek pagal ŽUN, tiek ir pagal EDV. Masto grąžos tyrimas ekonominio dydžio (EDV) grupių ūkiuose atskleidė, kad tik 16 proc. visų respondentinių ūkininkų ūkių funkcionuoja esant pastoviai masto grąžai, arba optimaliam ūkio dydžiui, 14 proc. - viršijantys ir, 70 proc. - nesiekiantys efektyvaus masto. Techniniu požiūriu efektyviausi yra stambus ūkiai, turintys daugiau kaip100 ha, arba viršijantys 100 EDV, o mažiausiai efektyvus - vidutinio dydžio ūkiai. The paper presents results of the analyses of technical and scale efficiency of Lithuanian family farms. In earlier studies efficiency analyses of farms in Lithuania, involved partial efficiency measures. In this study, the data envelopment analysis (DEA) approach and the Farm Accounting Data Network (FADN) of Lithuanian family farms in 2003 - 2007 are used. A non-parametric data envelopment analysis approach allows investigating the efficiency differences among eight farm size groups. The results show an average technical efficiency to be of 49 per cent and a scale efficiency - of 76 per cent. This suggests that natural conditions, institutional environment, management practices have a stronger impact on technical efficiency than farm size does. An analysis of return to scale (grouping farms according to ESU) reveals that during the period of 2003-2007 about 16 per cent of the analyzed farms operated at the optimal scale, 14 per cent - at the above the optimal scale and 77 per cent of the farms - below the optimal scale. The total and pure efficiency scores have the curve of shallow U-shape. The most efficient farms are the smallest and the largest ones. Scale efficiency grows with the farms size and the highest scores are of the farms of the size above 100 ESU. Empirical results indicate the existence of significant possibilities to increase efficiency of Lithuanian family farms. The analysis presented in this paper will be improved by further research considering determinants of inefficiency in Lithuanian family farms, comparing stochastic frontier and DEA analyses. |