Trečioji kalba (derinys L1 - lietuvių, L2 - vokiečių, L3 - anglų): ypatumai ir patarimai, kaip ją lengviau išmokti
| Autor: | Novotny, Dalė Elena |
|---|---|
| Jazyk: | němčina |
| Rok vydání: | 2004 |
| Předmět: |
Foreign language teaching
Kalbų (užsienio) mokymas / Language (foreign) teaching Mullilingualism Interrelation of languages Daugiakalbystė / Multilingualism Multilingualism Language acquisition Užsienių kalbų dėstymas Kalbų sistemų sąveika third language Kalbos (gimtosios) mokymas / Language (mother) teaching Acquisition Lietuva (Lithuania) Trečioji kalba Kalbos išmokimas Interrelation Anglų kalba / English language |
| Zdroj: | Tiltai [Bridges]. [Brücken]. 2004, Nr. 4 (29), p. 147-151. |
| ISSN: | 1392-3137 2351-6569 |
| Popis: | Pasaulinės globalizacijos ir integracijos procesai skatina mokėti ne vieną, o daugiau užsienio kalbų. Ne išimtis ir Lietuva, kurios gimnazijose ir universitetuose mokomasi ne tik dviejų, bet dažnai ir trijų užsienio kalbų. Todėl būtina nagrinėti vadinamosios „trečiosios užsienio kalbos“ mokymosi savitumą ypatumus, šios kalbos santykį su gimtąja (šiuo atveju lietuvių – LI) bei antrąja užsienio kalba (šiuo atveju vokiečių – L2). Kalbų mokymosi praktikoje dėmesys iki šiol daugiausiai būdavo skiriamas tik pirmosios užsienio kalbos mokymuisi. Bet kuri užsienio kalbos mokymosi metodika remdavosi gimtosios ir pirmosios užsienio kalbos sąveikos analize ir tai būdavo automatiškai perkeliama į antrosios užsienio kalbos mokymo(-si) procesą. Norint greičiau ir efektyviau išmokti trečiąją (ir kiekvieną kitą) užsienio kalbą, būtina labiau atsižvelgti į besimokančiojo patirtį, žinias ir mokymosi strategiją įgytus besimokant L2. Svarbu ne tik akcentuoti abiejų kalbų skirtumus ir panašumus, bet ir atsižvelgti į juos taikant konkrečius mokymo metodus bei atrenkant mokomąją medžiagą. Ypač tai aktualu atrenkant gramatinius ir leksinius pratimus, kurie taip pat turėtų būti orientuoti į individualų klausytojo „braižą“, jo amžių bei psichologines asmens savybes. Pavyzdžiui, tokios anglų kalbos gramatinės kategorijos kaip laikai arba nuosakos turėtų būti dėstomi remiantis ne lietuvių, o vokiečių kalbos gramatika. Todėl mokymas būtų efektyvesnis, jeigu dėstytojas mokėtų ne vieną, o bent kelias užsienio kalbas (šiuo atveju pageidautina anglų ir vokiečių). Geresnių rezultatų galima būtų pasiekti ir suderinus vadinamosios „metakalbos“ terminus, kurių besimokantieji turėtų išmokti kuo anksčiau, dar besimokydami gimtosios kalbos. Norint greičiau išmokti L3 (arba bet kurią kitą užsienio kalbą) svarbu kuo anksčiau perprasti kalbines universalijas. Pvz., pageidautina, kad jau ankstyvuoju mokymosi laikotarpiu besimokantieji būtų supažindinami su bendrais kalbos funkcionavimo bei sakinio struktūros bruožais. Svarbu taip pat paruošti bendrą moksliškai pagrįstą studijų programą orientuotą ne į vienos, bet į daugelio užsienio kalbų mokymąsi. Manytume, kad bendros užsienio kalbų mokymosi politikos Lietuvoje kol kas nėra. Belieka tikėtis, jog daugiakalbystės problema užims pagrindinę vietą šio šimtmečio lingvistiniuose metodiniuose tyrinėjimuose. The present article analyzes an unusual composition of three languages: the first language is Lithuanian, the second (in other words the first foreign language) is German, whereas the third is English. The article is the first attempt to reveal the interrelation of the three languages in the process of learning. The principle third language learning issues are identified, the methodology is analyzed, the instructions concerning the intensification of the third language acquisition in the Lithuanian schools and Universities are provided. The principle theses that are formulated in the present article can be applicable and urgent in the case of some other combination of three languages |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|