| Popis: |
Šis straipsnis – tai antroji straipsnių ciklo dalis, skirta XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos Karalystės valdovių epistolikai aptarti. Daugiausia dėmesio šioje dalyje bus skiriama Lietuvos didžiajai kunigaikštienei (Ldk) Elenai Aleksandrienei. Straipsnio tyrimo medžiagą sudaro ne tik šiai valdovei priskiriama korespondencija, bet ir jos korespondentų laiškai, padedantys atskleisti platesnį šios valdovės susirašinėjimo kontekstą, korespondavimo galimybes ir ypatumus. Tiriama tos korespondencijos sąsajos su kitais tekstais: pasiuntinių „kalbomis“, įgaliojamaisiais raštais. Tyrime analizuojama laiškų paskirtis ir tikslai, turinys, struktūra, raiška, keliami autorystės ir tikslaus išlikusių laiškų kiekio, jų datavimo klausimai. Detaliau analizuojamas šios valdovės laiškas tėvui Ivanui III (1503 m.) ir jos lotyniškas laiškas kardinolui Frydrichui ir Lenkijos vyskupams (1502 m.). Taip pat lyginama lotyniškoji ir rusiškoji korespondavimo tradicija. Straipsnyje taip pat glaustai aptariama numanoma Ldk ir Lenkijos karalienės Elzbietos Habsburgaitės vesta korespondencija, apie kurią duomenų pateikia tik jos korespondentų, išimtinai šeimos narių (sūnų Aleksandro, Vladislovo, Frydricho), laiškai. This article is the second part of the article collection for discussing the epistolics of Grand Duchy of Lithuania (GDL) and the Kingdom of Poland rulers from the end of the 15th century to the beginning of the 16th century. The focus is on the GDL duchess Elena Aleksandrienė. The article research material consists not only of the correspondence that belongs to this ruler but also the letters of her correspondents that help to reveal a broader context of this ruler's communication with others, the possibilities and peculiarities of the correspondence. The connections of this correspondence with other texts are analysed: with the "talks" of the messengers, authorization papers. The research analyses the purpose and goals of the letters, their content, structure, expression, raises the questions regarding the authors, the exact number of remaining letters, their dating. The ruler's letter to her father Ivan the 3rd (1503) and her Latin letter to cardinal Friedrich and the bishops of Poland (1502) are analysed in more detail. The Latin and Russian correspondence traditions are compared. The article also concisely discusses the correspondence that is thought to have been written by the queen of GDL and Poland Elisabeth von Habsburg. The only remaining information about this communication comes only from her correspondents, particularly letters from family members (son Alexander, Vladislav, Friedrich). |
