Obecność Rosji nad Bałtykiem w XVIII i na początku XIX wieku
Autor: | Czapiewski, Edward |
---|---|
Jazyk: | polština |
Rok vydání: | 2014 |
Předmět: |
Baltic region
Kuršas Baltijos jūra Abiejų Tautų Respublika (ATR Rzeczpospolita Obojga Narodów Žečpospolita Sandrauga Polish-Lithuanian Commonwealth Lenkija ir Lietuva Lenkijos ir Lietuvos Valstybė Lenkijos-Lietuvos unija) Baltic sea region Rusijos-Švedijos karas Kurland Prūsija (Prussia) Prussia Lietuva (Lithuania) Suomija (Finland) Tarptautiniai santykiai / International relations Turkija (Turkey) Imperial politics Finland Tarptautiniai konfliktai. Karai / International conflicts. Wars Rusija (Rossija Rusijos Federacija Rossijskaja Federacija Rusijos imperija Carinė Rusija Russia) Baltic see Imperinė politika Prancūzija (France) Lietuva Lenkija (Lenkijos karalystė Rzeczpospolita Polska Kingdom of Poland Poland) Baltijos šalys (Baltic States) International relations Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (Lietuva LDK Grand Duchy of Lithuania GDL) Švedija (Sweden) |
Zdroj: | Studia Slavica et Balcanica Petropolitana [Петербургские славянские и балканские исследования]. 2014, 1 (11), p. 135-143. |
ISSN: | 1995-848X |
Popis: | Straipsnyje analizuojamas Rusijos faktorius Baltijos jūros regione nuo XVIII a. iki XIX a. pradžios. Nuo XVIII a. II pusės iki pat XIX a. pradžios Rusija vykdė apdairią politiką, nes turėjo priešų. Po Šiaurės karo susilpnėjusi Švedija neketino atsisakyti supervalstybės siekių ir savo ambicijas grindė aljanso su Prancūzija bei netiesiogiai su Turkija galimybe. Rusijos priešu buvo ir Anglija, tačiau geopolitinį balansą padėjo palaikyti Prūsija. Rusijai buvo svarbu prorusiškų grupuočių buvimas Abiejų Taurų Respublikoje (ATR), ji jautė ir ruošėsi artėjantiems ATR padalinimams. Straipsnyje atskleidžiama įsigalėjimo Baltijos jūros regione tikslų padiktuota Rusijos politinių ir karinių veiksmų genezė bei gerai apgalvota politinė programa. Po paskutiniojo ATR padalinimo 1795 m. Rusija okupavo etninės Lietuvos teritoriją ir Kuršą. Po 1806–1809 m. karo su Švedija, visa Suomijos teritorija buvo inkorporuota į Rusijos imperiją. Didelių Baltijos regiono teritorijų aneksavimas ir kitų žemių prisijungimas, kurioms buvo charakteringa skirtinga istorinė ir socialinė raida, tapo priežastimi, dėl kurios Rusijos caras Aleksandras I nusprendė vykdyti liberalesnę politiką okupuotų kraštų gyventojų atžvilgiu, lyginant su ta politika, kurios buvo laikomasi kitų Rusijos teritorijos gyventojų atžvilgiu. |
Databáze: | OpenAIRE |
Externí odkaz: |