Baudžiamojo proceso, kuriame dalyvauja asmenys su negalia, ypatumai
| Autor: | Zajančkauskienė, Jolanta |
|---|---|
| Jazyk: | němčina |
| Rok vydání: | 2010 |
| Předmět: |
Witness
Form of criminal procedure Nukentėjusysis Baudžiamasis procesas Suspected (accused) person Suspect Criminal proceedings Įtariamasis Kaltinamasis liudytojas Lietuva (Lithuania) (kaltinamasis) Accused Liudytojas Negalia. Neįgalieji / Disabilities. Disabled persons Criminal procedure Baudžiamojo proceso forma Victim |
| Zdroj: | Jurisprudencija [Jurisprudence]. 2010, Nr. 1 (119), p. 331-349. |
| ISSN: | 1392-6195 2029-2058 |
| Popis: | Straipsnyje siekiama pagrįsti baudžiamojo proceso, kuriame dalyvauja asmenys su negalia, diferenciaciją bei įvertinti kai kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintus šių proceso dalyvių teisių užtikrinimo standartus. Straipsnyje pateiktos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatos leido apibendrinti du aspektus. Pirmasis aspektas apima baudžiamojo proceso dėl nusikalstamų veikų, kuriomis įtariami (kaltinami) asmenys su fizine arba psichikos negalia, ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pagrindimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso atskiroje struktūrinėje dalyje (XXIX skyrius) įtvirtinta specifinė baudžiamojo proceso forma – priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas – baudžiamojo proceso institutas, apimantis keletą tarpusavyje glaudžiai susijusių teisės normų, nustatančių tam tikrus nusikalstamos veikos tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisinius ypatumus. Be to, nors ir neįtvirtintas atskiroje Baudžiamojo proceso kodekso struktūrinėje dalyje, baudžiamasis procesas dėl veikų, kuriomis įtariami (kaltinami) asmenys su fizine arba psichikos negalia, taip pat laikytinas specifine baudžiamojo proceso forma, kurią reglamentuoja tam tikros giminingos baudžiamojo proceso teisės normos, nustatančios išimtis iš bendrojo baudžiamojo proceso. Antrasis aspektas, susijęs su konstitucine doktrina dėl asmenų lygiateisiškumo principo, leido pagrįsti, kodėl baudžiamojo proceso įstatyme dalyviams (įtariamiesiems, kaltinamiesiems, liudytojams, nukentėjusiesiems) su negalia įtvirtinamas ir taikomas specifinis teisinis reguliavimas. Darbe apibrėžiamos pagrindinės papildomos asmenų su negalia interesų apsaugos garantijos – būtinas gynėjo dalyvavimas, atstovo pagal įstatymą dalyvavimas, taip pat papildomi įpareigojimai prokurorui ginant proceso dalyvių, kurie dėl svarbių priežasčių negali patys pasinaudoti kai kuriomis teisėmis, interesus. Siūloma dar kartą peržiūrėti, ar 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikta formuluotė nediskriminuoja aklųjų, kurčiųjų bei nebylių. Analizuojamos kai kurios atstovavimo pagal įstatymą problemos ir pateikiamos rekomendacijos, kaip tobulinti konkrečias teisės normas. Siūloma imperatyviai įtvirtinti, kad gali būti atstovaujami ribotai veiksnūs asmenys. Be to, siekiant išvengti skirtingo teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje bei atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus nurodoma detaliai įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 4 dalies taikymo adresatus. Remiantis konstitucine doktrina analizuojama prokuroro pareiga baudžiamajame procese ginti nukentėjusiųjų asmenų su negalia teisėtus interesus. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|