Talks with Budriai : Polish government in exile and Lithuanians (1946-1990)

Autor: Tarka, Krzysztof
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2003
Předmět:
Zdroj: Kultūros barai 2003, Nr. 10, p. 78-83.
ISSN: 0134-3106
Popis: Pirmieji iniciatyvą užmegzti kontaktą su Lenkijos vyriausybe išeivijoje parodė lietuviai, kai 1946 m. birželio mėn. į Paryžių atvyko Sidzikauskas. Jis bendravo su Lenkijos partijų ir vyriausybės atstovais ir pasisakė už toli siekiantį suartėjimą – bendrą užsienio, karinę politiką ir kt. Nors lenkai su pasitenkinimu priėmė lietuvių iniciatyvą, tačiau Lenkijos Respublikos ambasadorius Prancūzijoje Kajetonas Marowskis nepasitikėjo Sidzikausko ketinimų nuoširdumu. Lietuvių pusei neaprobavus šio projekto, 1946 m. rugpjūčio mėn. buvo pateiktas naujas variantas, tačiau lenkai reagavo skeptiškai. Kiti lietuvių sutikimai su lenkų atstovais įvyko 1947 m. kovo mėn., kai buvo pasirašytas protokolas dėl paramos išeiviams Vokietijoje. Tačiau sutarimo politiniais klausimais nebuvo pasiekta, ypač ryžtingai lenkai atmetė derybas sienų klausimu. 1948 m. rugpjūčio mėn. ministras Tarnowskis manė, kad atėjo laikas sutelkti Vidurio Rytų Europos išeivių bendradarbiavimą ir tai reikėjo parodyti viešai. Lenkai ėmėsi iniciatyvos - 1949 m. kalbėjosi su Stasiu Lozoraičiu, 1954 m. su lietuviais Niujorke, 1955 m. su Vincentu Balicku ir kt. Tačiau kontaktai su lenkais kėlė nerimą ir pasipriešinimą tarp lietuvių, o ypač nepasitikėjimą kėlė lenkų nenoras išsižadėti Vilniaus. Vilniaus klausimas ir abiejų tautų emigracijų vidinis susiskaldymas lėmė, kad daugeliui metų nutrūko tarpusavio kontaktai. Santykiai palaipsniui atsinaujino tik 1987 m. minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, vyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacijos metu ir galiausiai 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. The first initiative to establish contact with the Polish government in expatriation was shown by the Lithuanians, when in Sidzikauskas arrived in Paris in June of 1946. He communicated with the representatives of the Polish parties and government and advocated a far-reaching rapprochement - common foreign and military policy, etc. Although the Poles were happy with the Lithuanian initiative, the Ambassador of the Republic of Poland to the French Republic, Cayeton Marowski, did not trust the sincerity of Sidzikauskas's intentions. As the Lithuanian side did not approve this project, a new variant was presented in 1946, but the Poles reacted sceptically. Other meetings with Polish representatives took place in 1947, in March, when the protocol on support for expatriates in Germany was signed. However, political consensus has not been reached, as Poles have resolutely rejected the border negotiations. In August, 1948, Minister Tarnowski believed that the time had come to concentrate cooperation between the eastern European expatriates and this had to be shown publicly. Poles took the initiative - in 1949, they talked to Stasys Lozoraitis, in 1954 - with Lithuanians in New York and in 1955 - with Vincent Balick, etc. However, contacts with the Poles caused anxiety and resistance among Lithuanians, and especially the distrust was fuelled by the unwillingness of the Polish people to renounce Vilnius. The question of Vilnius and the internal division of the emigration of the two nations led to the interruptions of contacts for many years. Relationships were gradually revived only in 1987, while celebrating the anniversary of the restoration of the independence of Lithuania, during the beatification of Bishop Jurgis Matulaitis and eventually on March 11, 1990, after Lithuania restored its independence.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: