| Popis: |
Straipsnyje išskleidžiamas analitinis požiūris į sąvokas „žydas“, žydystė“, „žydija“ ir atitinkamai „krikščionis“, „krikščionystė“, „krikščionija“. Apibrėžiamas semantinis skirtumas tarp norminės ir faktinės minėtų sąvokų vartosenų. Sugretinus tarpcivilizacinio konflikto teoriją sociologijoje ir daugiasluoksnės reikšmės teoriją biblistikoje, parodoma, kad Lietuvos žydų ir krikščionių santykius tiriant faktiniu požiūriu žydo ir krikščionio sąvokos tampa neaiškios ir todėl nekritiškos, o tuos pačius santykius tiriant norminiu požiūriu susiduriama su paradoksalia išvada: tarp tikrų žydų ir krikščionių - tų, kurie išties gyvena pagal savo išpažįstamo tikėjimo tiesas - tokios negandos ir tragedijos, kokios nutiko šioms bendrijoms Lietuvos istorijoje, yra negalimos iš principo. An analytical explanation for the concepts of 'Jew,' 'Jewish identity,' and 'Jewish people,' on the one hand, and 'Christian,' 'Christianity,' and 'Christendom,' on the other hand, is unfolded. A semantic distinction between the descriptive and proscriptive usages of the aforementioned concepts is made. A concise exposition and juxtaposition of the insights developed by the sociological theory of cross-civilizational conflict, on the one hand, and the hermeneutical theory of the fourfold biblical sense, on the other hand, becomes the basis for the main argument of the article showing that a merely descriptive view of the Jewish-Christian relations in Lithuanian history renders the very concepts of 'Jew' and 'Christian' deeply vague and thus uncritical. In contrast, if the application of these concepts to the study of Lithuanian history is proscriptive, a paradoxical conclusion is reached: the grave calamities and tragedies that have indeed afflicted the interactions between Jews and Christians in the course of Lithuanian history are simply impossible if by 'Jew' and 'Christian' one means 'those who live in accordance with their faith.' |
