| Popis: |
Straipsnyje pateikiama prozininkės Nelės Mazalaitės (1907–1993) egzodo kūrybos recepcija, remiantis literatūrine kritika. Dėmesys koncentruojamas į žemininkų-lankininkų: Juliaus Kaupo, Algirdo Landsbergio, Kęstučio Keblio kritikos straipsnius. Polemikai/dialogui išryškinti remiamasi tradiciškiau mąstančių, vyriausiosios kartos atstovų kritikų: Jono Brazaičio, Jono Griniaus, Prano Naujokaičio, Jurgio Gliaudos, Benedikto Babrausko straipsniais. Ir žemininkai-lankininkai, ir opozicijos kritikai pripažįsta Mazalaitės talentą, bet konstatuoja vėlesnės egzilio kūrybos, išskyrus legendų knygą Gintariniai vartai, jo stiliaus sumenkėjimą, skubotumą, dirbtinumą. Žemininkų-lankininkų (du rašybos variantai) nuomonės išsiskyrė dėl meninės romano Negestis vertės. Galima daryti prielaidą, jog „Literatūros lankų“ puslapiuose Mazalaitė buvo kritikuojama dėl savo kūrybinio tikslo, dėl polinkio į melodramatiškas situacijas The article presents the exile prose-writer Nelė Mazalaitė's reception from the point of view of literary criticism. The analysis is focused on critical articles by the Žemininkai-Lankininkai - Julius Kaupas, Algirdas Landsbergis, Kęstutis Keblys. To highlight the polemics/dialogue, references are made to articles of more traditionally-minded critics of the older generation - Jonas Brazaitis, Jonas Grinius, and Pranas Naujokaitis, Jurgis Gliauda, Benediktas Babrauskas. Both the Žemininkai-Lankininkai and their opponents acknowledged Mazalaitė's talent, but claimed that in her later exile literature (excluding her book of legends The Amber Gate), her style was inadequate, the writing hasty and artificial. Opinions of the Žemininkai-Lankininkai were divided concerning the literary value of her novel Negestis. In the pages of "Literatūros Lankai" magazine, Mazalaitė was criticised for her artistic objectives and penchant for melodramatic situations |
