Klausimai apie patį meną moderniuose meno kūriniuose
| Autor: | Vabalaitė, Rūta Marija |
|---|---|
| Jazyk: | angličtina |
| Rok vydání: | 2014 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Filosofija. Sociologija [Philosophy. Sociology]. 2014, t. 25, Nr. 1, p. 29-34. |
| ISSN: | 0235-7186 2424-4546 |
| Popis: | Straipsnyje aptariamas vienas iš XX a. meno raidos pokyčių – meno kūryba kaip klausimų: „ar egzistuoja esminės meno kūrinio ypatybės?“, „kuo meno kūrinys skiriasi nuo nemeninės tikrovės?“, „kas konstituoja meno kūrinį?“ svarstymas. Dalis šiuolaikinio meno kūrinių mums byloja tik apie meno prigimtį. Stebint biotechnologinio, socialinio, dalyvavimo meno kryptims priklausančius kūrinius žiūrovui neišvengiamai kyla klausimas, kokios priežastys leidžia šiuos kūrinius laikyti menu. Kūryba apima svarstymus, kas gali būti menas, ir pastabas apie meno istoriją. Kūriniai suderina patį meno kūrinio kūrimą ir meno turinio, prasmės, formos ir stiliaus kvestionavimą. Menas yra suvokiamas kaip paties meno kūrinio statuso ir paties menininko vaidmens tyrinėjimas. This article discusses one particular change in the development of Art in the twentieth century – the creation of Art as a reply to such questions as "Are there any substantial features of the work of art?", "What is the difference between the works of art and nonartistic reality?", "What does constitute the work of art as such?" Some contemporary artworks tell us merely about the nature of art. The attempt to conceive the works that belong to Biotechnological art, Social art, and Participatory art includes also a reflection on the question about the reasons which allow attributing these works to art. Creation includes consideration of what is possible in the art and notes on art history. The artworks combine the creation of artwork as such and questioning its content, meaning, form, and style. Art is perceived as an investigation of the status of the art object and the role of the artist himself. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|