Popis: |
Recenzija skirta Dalios Vasiliūnienės monografijos „Žemaičių Kalvarija. Piligriminio centro istorija ir dailė XVIl–XlX a.“ (2010) aptarimui. Studija buvo siekta dvejopų tikslų – apžvelgti vieno reikšmingiausių Lietuvos piligriminių centrų, Žemaičių Kalvarijos, įkūrimą bei raidą ir nustatyti jos vietą XVIl–XlX a. Lietuvos bei Europos katalikiškosios kultūros kontekste. Dailės dėmuo leido suformuoti tikslią atlikto tyrimo ašį, kuri sudarė galimybes dėmesį koncentruoti tik į ją nusakančius aspektus, istorinės raidos kontekste maksimaliai išskiriant vienuolyno ir Kryžiaus kelio komplekso raidą. Vasiliūnienės darbe matomas didelis dėmesys seniesiems rankraščiams, reikšmingai papildžiusiems XVII–XIX a. dominikonų vienuolyno steigimo, jo kasdienio gyvenimo aplinkybes. Studijos struktūra nėra komplikuota. Pirmoji dalis skirta Kryžiaus kelio tradicijos susiformavimui. Antroji dalis – Žemaičių Kalvarijos vienuolyno bei Kryžiaus kelio komplekso istorijai. Ši monografijos dalis XVII–XVIII a. Žemaičių vyskupijos istorijos tyrimus praturtino nauja informacija tolesniems prozopografiniams tyrimams. Paskutinė monografijos dalis skirta architektūros ir dailės paveldui Žemaičių Kalvarijoje. Kaip ir ankstesnėje dalyje, čia taip pat prioritetinis dėmesys skirtas šaltiniams – dominuoja vizitacijų, inventorių medžiaga. Atskiros temos aptartos ne tik lyginamajame Lietuvos, bet dažnai ir Europos analogiškų temų tyrimų kontekste. Vasiliūnienės monografija yra solidus žingsnis į priekį plėtojant Žemaičių Kalvarijos, kaip piligriminio centro, mokslinius tyrimus. The review discusses the monograph “Žemaičių Kalvarija. Piligriminio centro istorija ir dailė XVII–XIX a.” [Žemaičių Kalvarija. History and Art of the Pilgrimage Centre in the 17th–19th c.] by Dalia Vasiliūnienė (2010). The study had two aims: to overview the establishment and development of Žemaičių Kalvarija – one of the most significant Lithuanian pilgrimage centres – and to determine its place in the 17th–19th c. Lithuanian and European Catholic culture context. The element of art enabled forming the precise axis of conducted research, which created opportunities to focus only on its aspects, pointing out the development of the complex of monastery and the Road of Cross to the maximum extent in the context of historical development. The study largely focuses on the old manuscripts which significantly complemented the circumstances of the establishment and daily life of the Dominican monastery in the 17th–19th c. The structure of the study is not complicated. The first part analyses the formation of the tradition of the Road of Cross. The second part explores the history of the complex of Žemaičių Kalvarija monastery and the Road of Cross. This part enriched the investigations of the history of the Samogitian Diocese of the 17th–18th c. with new information for further prosopographic studies. The final part discusses architectural and art heritage in Žemaičių Kalvarija. Like in the previous chapter, this part also gives priority to sources – the material of visitations and inventories. Individual topics are discussed not only in the comparative context of Lithuanian research, but also in the context of analogical European research. The monograph is a solid step forward in the development of scientific research of Žemaičių Kalvarija as a pilgrimage centre. |