| Popis: |
Straipsnyje pristatomi 1661–1795 metų Vilniaus naujųjų miestiečių ir jų laiduotojų sąraše rasti lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai, aptariamos jų kamienų užrašymo ypatybės. Išskiriami paveldėti Vilniaus ir jo apylinkių dvikamieniai asmenvardžiai ir nežinomi šio regiono vardai. Tirtų asmenvardžių daryba parodė, kad pasikartojančių tų pačių žmonių asmenvardžių struktūra nevarijuoja. Antrųjų įvardijimo narių struktūra taip pat pastovi. Patroniminiuose asmenvardžiuose slaviškos priesagos dominuoja baltiškų atžvilgiu, iš kurių dažniausia yra –owicz. Dvikamienių vardų kamienų balsiai, dvibalsiai ir priebalsiai dažniausiai užrašomi grafemomis ar digrafais, būdingais Lietuvos lenkų kalbai. Atskirų dvibalsių ir priebalsių rašyba varijuoja labiau nei balsių. Dvibalsiai /au/ ir /ai/ perteikti digrafais ar grafemomis, kurių pasitaiko ir kituose onimuose. Iš dažniau fiksuotų priebalsių užrašymų matyti, kad daugelis jų nuosekliai užrašyti grafemomis, įprastomis lenkų raidyne – tai ir rodo Lietuvos lenkų kalbos įtaką. Balsių rašybos variacijos atsirado perdirbus atskirus asmenvardžius arba parenkant tokias pačias antrojo kamieno balsines grafemas pagal pirmojo kamieno grafemą. Monoftongizuojant dvibalsius /au/ ir /ai/ jie užrašomi grafemomis ar , kurios parenkamos jas derinant prie kito skiemens balsinės grafemos. Retesni priebalsių užrašymo variantai aiškintini lotynų kalbos įtaka (/k/ – , /v/ – ). Remiantis retesnėmis priebalsių perteikimo variacijomis galima kitaip interpretuoti ir kelis Z. Zinkevičiaus išskirtus dvikamienių asmenvardžių kamienus. |
