| Popis: |
Straipsnis skirtas XIX a. Žemaitijos Oginskių muzikinės veiklos istorijai. Oginskių muzikos mecenatystė priskirtina švietėjiškam tipui, atviram vakarietiškai pažangai, teikiančiam vilčių tautinio muzikos sąjūdžio plėtotei. XIX a. pabaigoje didikų muzikos mecenatystė iš esmės prieštaravo kultūros demokratėjimui ir buvo tam tikra socialinė atgyvena, kuri Lietuvos muzikai padarė daug gera. Tuo metu, kai Vakarų Europoje, Mažojoje Lietuvoje bei kaimyninėje Lenkijoje muzikos kultūra jau buvo bebaigianti demokratėti – ten jau veikė visuomeniniai teatrai, buvo rengiami viešieji koncertai, veikė organizuota muzikos mokymo sistema, Lietuvoje vėl atgijo plataus užmojo didikų muzikos mecenatystė. Šiam chronologiškai kiek pavėluotam reiškiniui įtakos turėjo ilgaamžės didikų giminių muzikinės tradicijos, Oginskių atveju – veikiausiai ir paveldimas muzikalumas. Visi žymesnieji Oginskių giminės LDK valstybininkai bei karininkai laikė puikias kapelas. Irenėjus Kleopas Oginskis Rietave pirmasis subūrė kapelą. Netrukus Rietave buvo organizuota ir muzikos bei dainavimo mokyklėlė. Trisdešimt metų gyvavusi Rietavo muzikos mokykla, ten veikęs simfoninis bei pučiamųjų orkestrai davė pradžią ir Plungės mokyklai bei orkestrui. XIX a. Lietuvoje klestint privačiai muzikos mecenatystei, iš dalies atgijo LDK laikų pomėgis dvaro teatrui. Neverta idealizuoti mecenatų kunigaikščių Oginskių ir muzikų tarpusavio santykių, tačiau daug pozityvių momentų yra mecenatų Oginskių naudai. The article is dedicated to the history of the music activities of the Samogitian Ogiński in the nineteenth century. The music patronage of the Ogiński attributable to the educational type, open to western progress, inspiring hopes for the development of the national musical movement. At the end of the nineteenth century, the music patronage of nobles essentially contradicted the democratisation of culture and was a kind of social survival of times past, which made a lot of good things to the Lithuanian music. At a time when the process of democratisation of musical culture was almost complete in Western Europe, Lithuania Minor and neighbouring Poland – there, public theatres gave performances, public concerts were arranged and an organised musical education system operated, in Lithuania, ambitious nobles’ patronage of music revived. This phenomenon, which was a little bit late chronologically, was influenced by the long-lived musical traditions of noble families and, in the case of the Ogiński, also probably inherited musicality. All more outstanding statesmen and military officers of the Grand Duchy of Lithuania who belonged to the Ogiński family held excellent chapels. Irenaeus Kleofas Ogiński was the first to arrange a chapel in Rietavas. Soon a musical and signing school was organised in Rietavas. Rietavas musical school, which existed for thirty years, and the symphony orchestra and the orchestra of wind instruments that acted there gave rise to Plungė school and orchestra. As patronage of private music was burgeoning in Lithuania in the nineteenth century, enthusiasm about manor theatre that existed during the times of the Grand Duchy of Lithuania also partially revived. One should not idealise the relationships between the art patrons dukes Ogiński and musicians, but many positive aspects count in favour of the art patrons Ogiński. |
