Microhistories of imagined communities: heterogeneous heritage

Autor: Mažeikis, Gintautas
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2009
Předmět:
Zdroj: Acta humanitarica universitatis Saulensis [Acta humanit. univ. Saulensis (Online)]. 2009, t. 9, p. 25-36.
ISSN: 1822-7309
2424-3388
Popis: Straipsnio tikslas yra parodyti, kaip pliuralistinė moderniosios idėjų istorijos nuostata, jos polinkis palaikyti pasaulio vizijų ir gyvenimo koncepcijų įvairovę ir skirtybę gali būti ir yra suderinama su mikroistorija kaip tyrimų metodu. Straipsnyje kalbama apie praeities vaizduotės ir šiuolaikinės vietos raidos, kasdienybės pokyčių santykį, priklausomą nuo valstybės ideologinio aparato, kūrybinių industrijų veiklos, bendruomeninių tradicijų ir asmeninės kūrybinės/subversyvios vaizduotės. Idėjų istorijos ir mikroistorijos paradigmas jungia šiuolaikinis komunitarizmas, plėtoja multikultūralizmas ir neoevoliucionizmas, daro galimą filosofinė Kito teorija. Daugiabalsės ir heterogeninės istoriografijos koncepcija, jos diskusijos atveria galimybę kalbėti, kad heterogeniškos bendruomenių mikroistorijos yra svarbios puoselėjant silpnųjų bendruomenių idėją, tapimo mažuma politiką (G. Deleuze), atvirumą Kitumui ir šiuolaikinių tapatybių kūrybinės ir komercinės gamybos palaikymui. Heterogenininės istorijos ir heterogeninio paveldo samprata yra laisvesnis ir atviresnis kolektyvinės vaizduotės ir istorijos sąsajų aiškinimams nei homogeninės istorijos teorijos, kurios ieško istorijos dėsnių, žmonijos raidos bendrųjų prielaidų ir vieningos esmės, taip veikiau patvirtinančios valstybės galią, nei bendruomenių ar rinkos poreikius. Komunitarinė mikroistorija aprėpia heterogeninę vietovių vaizduotę, su ja susijusias idėjas ir yra atvira šiuolaikinei multikultūrinei demokratijai ir glokalizacijai. [...] The paper discusses reproduction of images of the past by the ideological state apparatuses, by market oriented creative industries, by spontaneous development of local knowledge (Cl. Geertz) in communities or by creative/ subversive actions of artists, writers and philosophers. All three directions compete or even conflict between each other and have hierarchical expression. The paper pays main attention to the power which forms contemporary historiography: communities and communitarism. Contemporary microhistory is based on research and philosophy of everyday life, contemporary symbolical and postmodern cultural/social anthropology, multiculturalism and neoevolutionism as a theory of development. [...] A contemporary conception of poly-vocal and heterogeneous historiography, discussions of the diversity of voices in the oral history open a way to speak about heterogeneous microhistory as a research method of local and even weak and very temporal communities. Besides, heterogeneous microhistory as a powerful academic narrative supports politics of becoming of minorities (G. Deleuze), liberating of otherness, supporting of creative and even commercial development of imagined identities. A heterogeneous conception of historicity and the conception of heterogeneous heritage and memory are free and more open to the interpretation of community or collective imaginary than homogenous theories of history that tries to find common historical law or religious/class/national essence. Communitarian microhistory covers local heterogeneous imaginary and a similar variety of ideas and helps to comment contemporary multicultural democratization and glocalization.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: