Sociolingwistyczne aspekty wartościowania języka przez mieszkańców Dzukii
| Autor: | Kalėdienė, Laima |
|---|---|
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2016 |
| Předmět: |
Sociolingvistinis žemėlapis
Nebendrinė lietuvių kalba Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology Eišiškės Daugiakalbystė / Multilingualism Multilingualism Deep interview Ethnographic region Varėna Lentvaris Pabradė Išsamusis interviu Sociolingvistika Lietuva (Lithuania) Švenčionėliai Daugiakalbis regionas Nemenčinė Multilingual region Anketavimas Sociolinguistic map Alytus Etnografija / Ethnography Elektrėnai Questionnaire Šalčininkai Kalbos vartojimas / Language use Dialect Ignalina Non-standard Lithuanian Sociolinguistics Švenčionys Druskininkai Vievis Lazdijai Aukštaitija |
| Zdroj: | K. Rutkovska (Ed.) Lietuvos lenkų tarmės / redaktorė Kristina Rutkovska Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. 1 pdf (43 p.). |
| Popis: | Straipsnyje aptariama sociolingvistinė Lietuvos situacija remiantis 2011 m. atlikto išsamaus tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos ţemėlapis: miestai ir miesteliai“ rezultatais, susijusiais su Dzūkijos etnografinio regiono gyventojų nuostatomis dėl kalbų ir tarmių vartojimo kir vertybine orientacija. Šis regionas dabartiniais laikais nėra vienalytis, todėl tarmių ir kalbų vartojimo atţvilgiu dalintinas į tris dalis: 1) pietinę dzūkišką su Alytaus, Varėnos, Druskininkų ir Lazdijų miestais; 2) vidurio daugiakalbę su Lentvario, Trakų, Vievio, Nemenčinės, Pabradės, Šalčininkų, Grigiškių, Elektrėnų ir Eišiškių miestais ir 3) šiaurinę aukštaitišką su Ignalinos, Švenčionių ir Švenčionėlių miestais. Kai kurie tyrimo rezultatai šiose regiono dalyse skyrėsi. Pagrindiniai duomenų rinkimo metodai buvo du: anketavimas (64 klausimai, 4697 respondentai) ir giluminis interviu (apie 300 interviu). Iš respondentų atsakymų aiškėja, kad tarmės akivaizdţiai traukiasi tiek iš viešojo, tiek iš privataus gyvenimo visoje Lietuvoje, o Dzūkijoje – ypač: tik nedaugelis apklaustųjų pasisakė bendraujantys su savo tėvais dzūkiškai. Gerokai smukęs yra ir tarmės prestiţas. Paaiškėjo, kurias tarmes Dzūkijos etnografinio regiono gyventojai laiko įprastomis, kasdienėmis, o kurias – sunkiai suprantamomis. Tyrimo metu išsiaiškintas regiono gyventojų poţiūris į tarmės vartojimo perspektyvą – tai atskleidţia jų nuomonė dėl reikalingumo skatinti jaunimą kalbėti tarmiškai. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|