| Popis: |
Straipsnyje nagrinėjama nurodymų, vartojamų priešmokyklinio amžiaus vaikų dialoginėje kalboje, raiška. Tyrimas atliktas tekstynų lingvistikos metodu analizuojant Kauno miesto darželiuose įrašytus priešmokyklinio amžiaus vaikų spontaninius dialogus. Tiriamąją medžiagą sudaro 12 dialogų, įrašytų taikant bendros veiklos metodą, juose pavartota iš viso 228 nurodymai. Remiantis užsienio šalių psicholingvistų metodika, visi šie nurodymai suskirstyti į kelias grupes, apskaičiuotas kiekvienos tų grupių nurodymų dažnumas, išnagrinėta jų kalbinė raiška. Gauti rezultatai rodo, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai vartoja beveik visų galimų tipų ir formų nurodymus (išskyrus priklausomybės nurodymus – vieną iš tradicinio netiesiogiškumo tipų), atsižvelgdami į situaciją ir pašnekovą. Dažniausiai vartojami tiesioginiai nurodymai (sudaro vidutiniškai 80% visų nurodymų), iš jų ypač dažni – būtinybės nurodymai (sudaro 68% visų nurodymų). Kitų tipų ir formų nurodymai vartojami daug rečiau (sudaro 4-20% visų nurodymų). Palyginus mokslo metų pradžios ir pabaigos duomenis, išryškėja du nurodymų raiškos raidos požymiai: mokslo metų pabaigoje nustatyta a) platesnė nurodymų raiškos įvairovė (nors šis skirtumas nėra žymus) ir b) didesnis netiesioginių nurodymų skaičius A form of directives among Lithuanian preschoolers is the main object of the present paper. The study was carried out at Vytautas Magnus University using a corpus linguistics methodology and data of Lithuanian preschoolers' speech. The material contained a corpus of preschoolers' dialogues, which were recorded at kindergartens using a methodology of joint activity. During the study, 228 various directives were observed in the corpus. All the directives were classified into several groups, their distribution and forms were analyzed. The analysis allows for the following conclusions: Lithuanian preschoolers use all the forms of directives according to the verbal behavior of the interlocutor and the situation. However, children tend to use direct directives (they contain 80% of all directives), while other types are not numerous. Among the direct directives, the group of imperatives is the most frequent. From the perspective of the development of directives, the following statement can me made: directives, used at the end of an academic year, were more various than those used at the beginning of the year; moreover, indirect directives were more numerous at the end of the year |
