Between the Holy Writ and the village house : ('Sermons' by Kiprijonas Lukauskas)
| Autor: | Kudirkienė, Lilija |
|---|---|
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2002 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2002, 23, p. 183-200. |
| ISSN: | 1392-2831 2783-6827 |
| Popis: | Troškūnų klebono Kiprijono Lukausko pamokslų rinkinys, baigtas rašyti 1797 metais, o paskelbtas tik mūsų dienomis – kultūros reiškinys, kuriame slypi tokios gelmės, kad galima jame ieškoti skirtingų dalykų. Pamokslų tekstas gali būti patikimų žinių tiekėjas etnografui – tiek papročių, tiek materialinės kultūros tyrinėtojui. Šiame straipsnyje sutelkiamas dėmesys į tautosakos dalykus. Lukausko „Pamokslai“ tyrinėjami kaip kultūros objektas, užfiksavęs patarlės ir priežodžio gyvavimą natūraliame, kitos paskirties tekste daugiau kaip prieš du šimtus metų. Per šį laikotarpį pakito tautosakos kūrinio, šiuo atveju – paremijos gyvavimo situacija: mūsų laikais patarlėje jau tik atsispindi žmonių nuostatos, Lukausko pamokslų tekstuose tos nuostatos patarlėmis reiškiamos. Tai ir įgalino patarlę pasitelkti kaip argumentą, liaudiška patarle paremti ne tik moralės, buities kultūros reikalavimus, bet net ir Šventojo Rašto teiginius. Tai – sąmoningai oratoriaus pasirinkta retorikos forma. Daugeliu atvejų „Pamoksluose“ nors ir nebūtų suformuluota patarlės ir priežodžio, tačiau nagrinėjamoji situacija yra taip modeliuojama, kad atliepia tradiciniams įvaizdžiams. Pamokslininkas tiesiog nejučia paklūsta įsigalėjusiems stereotipams. Kai kurios patarlės Lukausko „Pamoksluose“ perimtos iš ankstesnių religinių raštų kartu su kontekstu. Tačiau jų paskelbimas bent kiek koreguoja vienos kitos lietuvių patarlės seniausio užrašymo laiką. Collection of sermons of Troškūnai Parson Kiprijonas Lukauskas finished in 1797, published only nowadays is a cultural phenomenon embracing such deep depths where different things can be searched. The text of sermons can serve as a provider of reliable information for ethnographers - researchers of both customs and material culture. Attention of this article is focused on folklore. Lukauskas' "Pamokslai" [Sermons] is examined as an object of culture, where life of proverbs and bywords in natural text of any other purpose was recorded more than two hundred years ago. During this period, the situation of the folklore work, in this case, paroemia life situation has changed: nowadays, a proverb simply reflects human attitudes, while in the texts of Lukauskas' sermons, the attitudes were expressed through proverbs. It enabled the author to use a proverb as an argument, to use folk proverb to support not only moral, domestic culture requirements, but even statements made in the Holy Scripture. It is a form of rhetoric consciously chosen by the orator. In majority of cases, even if a proverb or byword is not formulated in the "Sermons", but the examined situation is modelled in the manner to reflect traditional images. The preacher simply surrenders to prevailing stereotypes without realising that. Some proverbs in Lukauskas' "Sermons" were taken over from older religious writings together with their context. But their publishing at least slightly corrects the oldest date of recording of some Lithuanian proverbs. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|