Atstovavimo instituto taikymo vykdymo procese ypatumai
| Autor: | Stauskienė, Egidija, Žalėnienė, Inga |
|---|---|
| Jazyk: | angličtina |
| Rok vydání: | 2010 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Jurisprudencija [Jurisprudence]. 2010, Nr. 2 (120), p. 273-287. |
| ISSN: | 1392-6195 2029-2058 |
| Popis: | Straipsnyje autorės analizuoja atstovavimo instituto taikymo ypatumus baigiamojoje civilinio proceso stadijoje – vykdymo procese. Autorių nuomone, galima skirti keletą atstovavimo vykdymo procese ypatumų. Dalyvavimas civiliniame procese yra specifinė veikla, reikalaujanti specialių šios srities žinių. Atstovaujamieji procese siekia ne tik teisinės, bet ir ekonominės naudos. Jų interesų netenkina vien priimtas palankus teismo sprendimas, būtina tokį sprendimą ir įvykdyti (sumokėti priteistą sumą, perduoti daiktus, atlikti tam tikrus veiksmus ir kita). Priversti skolininką įvykdyti priimtą teismo sprendimą vien paties išieškotojo pastangų gali nepakakti. Todėl ir vykdymo procese išieškotojams tenka pasinaudoti profesionalių atstovų pagalba. Tačiau netikslinga vykdymo proceso atstovavimo institutą sieti tik su išieškotojo interesais. Vykdymo procese vienas iš pagrindinių subjektų – antstolis, įgyvendinantis priverstinio vykdymo funkcijas. Vykdymo procesas neįmanomas ir be skolininko – asmens, įpareigoto atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo minėtame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Šiems asmenims vykdymo procese taip pat gali prireikti atstovo pagalbos, kurios poreikis nebus siejamas vien su specifinių žinių neturėjimu. Straipsnio pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados. Autorių nuomone, keliami skirtingi atstovavimo civilinėje byloje ir vykdymo procese tikslai, ribojamas tam tikrų subjektų atstovavimas bei atstovų galimybės atstovaujamojo vardu ir jo pavedimu atlikti tam tikrus veiksmus, skiriasi atstovo įgalinimų nustatymo tvarka. Bylose, susijusiose su vykdymo procesu, užmokesčio už teisinę paslaugą dydis priklauso nuo to, kokie sudėtingi buvo byloje nagrinėjami klausimai. Siūloma atsižvelgti į tai, kad antstolis pats turi aukštąjį teisinį išsimokslinimą ir privalo būti kvalifikuotas vykdymo proceso specialistas. Dėl to antstoliui priteisiamo išlaidų atlyginimo dydis gali būti mažinamas arba, konstatavus, kad advokato pagalba antstoliui nebuvo būtina, minėtą atlyginimą atsisakoma priteisti. Autorių nuomone, turi būti panaikintas ribojimas antstolio padėjėjams atstovauti antstoliui bylose, susijusiose su antstolio funkcijomis, nes šie asmenys turi reikiamą išsimokslinimą, o jų civilinė atsakomybė yra antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas. Civil proceedings do not terminate after adoption of a court decision. The enforcement of a material subjective right requires the second stage of legal defence, i.e., compulsory enforcement of a court decision. State courts are authorised to adopt decisions on behalf of the state and to ensure compulsory enforcement of an adopted court decision. Although enforcement proceedings constitute the final stage of civil procedure, it has some specific features, e.g., the representation in enforcement proceedings is distinctive. The article analyzes application of this institute in enforcement proceedings: the subjects eligible to act as representatives in enforcement proceedings, the order of execution of their powers, and the problems of adjudicating remuneration for representation in enforcement proceedings. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|