Lithuanian historical narrative through the lens of anti-Soviet resistance fighters (1944-1953)
| Autor: | Paskočiumaitė, Greta |
|---|---|
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2020 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Acta historica universitatis Klaipedensis [AHUK]. Anti-soviet resistance: new approaches to the Lithuanian partisan war = Antisovietinė rezistencija Lietuvoje: partizaninio karo tyrimų naujos prieigos. 2020, t. 40, p. 25-67. |
| ISSN: | 1392-4095 2351-6526 |
| Popis: | Moderniosios Lietuvos tautokūrai naudoto istorinio pasakojimo siužetinę sandarą, jame cirkuliavusius vaizdinius ir svarbiausias istorines figūras istorikai jau yra analizavę; jų tyrimai yra atskleidę, kaip šis pasakojimas buvo konstruojamas. Menkiau nagrinėta, kaip jis buvo reflektuojamas atskirų socialinių grupių. Straipsnyje nagrinėjama, kokį Lietuvos istorinį pasakojimą palaikė antisovietiniame ginkluotame pasipriešinime 1944–1953 m. dalyvavę partizanai. Tyrime keliamas klausimas, kaip Lietuvos istorinis pasakojimas buvo pasitelkiamas kovai stiprinti ir įamžinti. Ieškoma paralelių tarp partizanų organizacinio vienijimo ir jų santykio su istoriniais vaizdiniais bei figūromis. Apžvelgiamos istorijos interpretacijos įvairaus rango partizanų tekstuose ir aptariami pasipriešinimo dalyvių istorinės savimonės ypatumai. Tyrimo temai atskleisti pasirinkti spaudiniai (atsišaukimai, biuleteniai, laikraščiai, kiti teminiai leidiniai), nagrinėti 935 partizanų pasirinkti slapyvardžiai ir organizaciniams vienetams suteikti pavadinimai. Analizuojami visų trijų partizanų sukurtų sričių – Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuvos – duomenys. Historians have so far analysed the historical narrative used for modern Lithuanian nationbuilding in terms of its structure, the main storylines and images, and the most important historical figures rooted in it. Previous studies have revealed how the narrative was constructed. However, less research has been done on how it was received by individual social groups. The article analyses the Lithuanian historical narrative promoted by partisans who participated in the anti-Soviet armed resistance in 1944–1953. The author discusses how the narrative was used to strengthen and perpetuate the struggle, and looks for connections between the organisational unification of the guerrilla fighters and their relationship with historical images and figures. She provides an outline of interpretations of history presented in writings by partisans of various ranks, and reveals features of the historical awareness of the resistance fighters. The main sources used for the research were publications (proclamations, bulletins, periodicals, etc) issued by the partisans. In addition, the author examines the pseudonyms used by 935 fighters, and the names that were given to their organisational units. Data from all three anti-Soviet resistance areas, southern, eastern and western Lithuania, are analysed. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|