Popis: |
Šio straipsnio pagrindinis tikslas – išskirti latvių etninių stereotipų skirtumus, vyraujančius visoje Latvijoje ir pasienio vietovėse, surasti ir aprašyti jų egzistavimo priežastis. Autorė nagrinėja estų, rusų, baltarusių stereotipus. Tyrimas remiasi apklausų ir tyrimų, atliktų 2004–2007 metais, medžiaga. Tikslui pasiekti taikomi metodai: nuodugni ir pusiau struktūruota apklausa, duomenų užrašymas, Bogardo skalė, stebėjimas, turinio analizė, sinchroninis ir diachroninis lyginamieji metodai. Gyvenimas pasienio regionuose mažino ir tebemažina socialinį atstumą tarp žmonių, priklausančių skirtingoms kalbų grupėms, kultūrai ir religinėms konfesijoms, kurie, pasak respondentų iš šitų regionų, yra labiau ‘kitokie’ negu ‘svetimi’, o tai atsispindi jų etniniuose stereotipuose. Galima paminėti svarbiausius skirtumus tarp dominuojančių etninių stereotipų visoje Latvijoje ir Latvijos pasienio regionuose: a) sąvokos dažniausiai grindžiamos asmenine bendravimo patirtimi, o ne viešojoje erdvėje dominuojančia nuomone; b) sąvokų palyginimuose dominuoja aukštesnysis (lyginamasis) būdvardžių laipsnis; c) sąvokos yra detalesnės, apimančios daug kasdienybės niuansų; d) dažniau negu kitais atvejais vartojamas būtasis diskursas (vietos aplinka tarpukario ir sovietiniu laikotarpiu). Pasienio gyventojų pasakojimuose labiau dominuoja ne kultūriniai ir tarptautiniai, bet asmeniniai ir vietiniai strereotipai. Kadangi pasienio respondentai labiau susiję su ‘svetimaisiais’, ‘svetimųjų’ motyvas nėra toks... [toliau žr. visą tekstą] The main purpose of the paper is to highlight the differences in Latvian ethnical stereotypes, which dominate in Latvia in general and in the border area of the country, to describe and fi nd the reasons for their existence. The author deals with stereotypes about Estonians, Russians, Belarusians and Lithuanians. The material of interviews and surveys carried out by the author during 2004–2007 provides the basic source material for the study. Methods used in achieving the set aim are: in-depth, semi-structured interview, traits recording method, Bogardus scale, observation, content analysis method, synchronic and diachronic comparison method. The living in the border areas has facilitated and continues facilitating reduction of a social distance among people belonging to different language groups, cultures and religious confessions, who in the concepts of the interviewed respondents from these regions are rather ‘others’ than ‘strangers’, what showed their ethnic stereotypes. The following most important differences between the ethnic stereotypes dominant in Latvia in general and the ones of the borderland Latvians should be mentioned: a) concepts are mostly grounded on a personal communication experience and not in the views dominant in the public space; b) in comparisons used in concepts, a comparative degree of adjectives dominate; c) concepts are more detailed, including many daily routine nuances; d) the use of the past discourse here is more often met than in other... [to full text] |