| Popis: |
Per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį Lietuvos valstybė nemaža nuveikė švietimo srityje. Buvo pasiruošta privalomojo pradinio mokymo įvedimui, įsteigta daug vidurinių ir kelios aukštosios mokyklos. Tačiau antrojo dešimtmečio pradžioje kariuomenėje dar daug teko dirbti kareivių bendrojo išsilavinimo ir kultūros kėlimo srityje, nes kareiviai į kariuomenę ateidavo dar gimę okupacijų metais ir todėl dalis jų buvo nebaigę bent pradinių mokyklų. Į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę iki 1940 m. taip ir nespėjo įsilieti kareiviai, kurių mokymosi pradinėje mokykloje metai sutapo su privalomojo mokymo įvedimu Lietuvoje (1928–1933 m.). Tačiau mokyklų tinklo plėtra pagerino kareivių išsilavinimo būklę ir antrojo Nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje iki minimumo sumažėjo beraščių ir mažaraščių kareivių. Jų skaičių dar mažino mokymas kariuomenėje. Rūpintasi ir liktinių puskarininkių švietimu (progimnazijos lygiu). Daug dėmesio skirta patriotiniam karių auklėjimui. Kareivių kultūros lygiui kelti plačiai naudotos tradicinės priemonės: knygos, laikraščiai, žurnalai, dramos ir muzikos kūriniai. Intensyviai naudotos ir naujos tuo metu žiniasklaidos priemonės – radijas ir kinas. Kariams organizuota daug ekskursijų po Lietuvą. Kariai daug šviesti ir ekonomiškai: organizuota daug paskaitų žemės ūkio klausimais, propaguotos verslininkystės idėjos. During the first decade of the Independent Lithuania much was accomplished in the field of education. First of all, the grounds were set for introduction of compulsory elementary education; then, many secondary schools and several institutions of higher education were founded. At the beginning of the second decade, however, still much had to be done within the Armed Forces to improve the general education, breeding, and other cultural aspects among soldiers. That was caused by the fact that soldiers would enter the Armed Forces, with their Soviet background still present, including the factor that part of them would have been drop outs even from elementary schools. Until 1940, the Armed Forces of the Independent Lithuania, unfortunately, did not include soldiers whose study years within the elementary school coincided with introduction of compulsory studies in Lithuania (1928–1933). The development of the net of schools in Lithuania, however, helped to improve the quality of soldier education, providing that the rate of illiteracy (partial and complete) among soldiers was reduced to the minimum at the end of the second decade of the Lithuanian Independence. Pendant les premiers dix ans de l’indépendance l’État lituanien a fait un progrès dans le domaine de l’éducation. On a fait les préparatifs de la mise en vigueur de l’éducation primaire obligatoire, ouvert plusieurs écoles secondaires et quelques établissements scolaires supérieurs. Cependant au début de deuxième période de dix ans il fallait encore faire beaucoup de choses dans le domaine de relèvement du niveau culturel et d’éducation générale des soldats étant donné que les soldats recrutés étaient nés pendant des occupations et pour cette raison une partie de ces soldats n’avaient pas terminé une école primaire, au moins. Les soldats dont études à l’école primaire coïncidaient avec la mise en vigueur de l’éducation obligatoire en Lituanie (1928-1933) n’ont pas réussi à commencer leur service militaire avant 1940. Cependant le développement du réseau des écoles a amélioré l’état de l’éducation des soldats et à la fin de deuxième période de dix ans de l’Indépendance le nombre de soldats analphabètes et illettrés était réduit au minimum. Ce nombre était également réduit grâce à l’enseignement réalisé dans l’armée même. On s’occupait aussi de l’éducation des sousofficiers rengagés (au niveau de l’enseignement de 4-6 années). On attachait une grande attention à l’éducation patriotique des soldats. Pour relever le niveau culturel des soldats on faisait recours à des moyens traditionnels: livres, journaux, revues, œuvres musicales et dramatiques. On utilisait également des... [toliau žr. visą tekstą] |
