| Popis: |
Straipsnyje aptariamas šv. Sebastijono vaizdavimo meno kūriniuose fenomenas ir įvairi su jo atvaizdu susijusi ikonografija. Šv. Sebastijonas buvo romėnų legionierius, lankininkų kapitonas, skelbęs krikščionybę, kelis kartus nuteistas myriop, vėliau paskelbtas šventuoju ir garbinamas. Jis tapo viena dažniausiai vaizduojamų figūrų pasaulio, ypač italų, dailėje. Tačiau jo paveikslui dažnai būdavo suteikiamas skirtingas turinys. Šv. Sebastijonas buvo vaizduojamas kaip gynėjas nuo maro, kaip žmogus, per stebuklą išvengęs mirties, kaip krikščioniškasis herojus ir kankinys, taip pat kaip dvasinio grožio įsikūnijimas. Nė vienas iš šventųjų nebuvo pavaizduotas mene toks nuogas, todėl XX a. mene jis tapo gundytoju ir homoseksualios meilės raiška. Dėl šios priežasties homoseksualai pasirinko jį savo patronu. Pati šv. Sebastijono istorija ir kompozicija buvo traktuojama labai įvairiai. Straipsnyje lyginama šv. Sebastijono interpretacija Tiziano, Antonello da Messinos ir Guido Reni paveiksluose. The article discusses the phenomenon of Saint Sebastian’s image in art and its versatile iconography. Saint Sebastian was a Roman legionary, captain of bowmen who proclaimed Christianity and was repeatedly sentenced to death, later sanctified and worshipped. He became one of the most favourite images of the world and especially Italian art. This image has been endowed with a rather diverse content. Saint Sebastian has been represented as a protector from plague, a person who miraculously escaped death, as a Christian hero and martyr as well as an embodiment of spiritual beauty. None of the saints has been represented in art so naked, hence in the 20th century art he has become a tempter and personification of homosexual love. For this reason gays have selected him as their patron. The story and compositional treatment of Saint Sebastian has been as diverse. The article provides comparison of Saint Sebastian’s interpretation in paintings by Titian, Antonello da Messina, and Guido Reni. |
