| Popis: |
Šiame straipsnyje autorius kelia klausimą, kaip supervizoriui stebėti savo klientą ir drauge įsitraukti į dialogą su juo. Visų pirma autorius aptaria suvokimo ir stebėjimo sampratas, supažindina su aktyviu stebėjimu bei aptaria dažnai pasitaikančias stebėjimo klaidas. Anot autoriaus, žmonės negali nesuvokti. Suvokimas yra nuolatos vykstantis procesas, kurio metu žmogus automatiškai atsirenka, kas jam svarbu. Kiekvieną dieną klausoma, ką sako klientas, ir stebima jo kūno kalba, tačiau kad darbas būtų atliekamas profesionaliai, būtina sąmoningai klausytis ir stebėti klientus. Suvokimas yra neplanuotas, automatinis veiksmas, o stebėjimas visuomet yra planuotas, kryptingas ir sąmoningas veiksmas. Aktyvus stebėjimas yra toks, kai supervizorius vienu metu ir veikia, ir stebi klientą. Veikimas ir stebėjimas yra glaudžiai vienas su kitu susiję. Supervizorius savo klientui pasiūlo dėmesį, paramą, kritišką grįžtamąjį ryšį ir reflektyvią analizę. Su klientu dirbama pasitelkiant dialogą, o komandos supervizijoje – multidialogą. Kad galėtų dirbti su klientu, supervizorius visų pirma turi užmegzti su juo ryšį. Supervizorius privalo ne tik atidžiai klausytis to, ką klientas sako, bet ir stebėti klientą. The article presents reflexion of supervisor’s perception and observation in situation of dialog with client. Supervision is unthinkable without our ‘sensitised perception’. As supervisors we can be partners in dialogue, as long as we are sensitive. That is to say: as long as we use our senses attentively and observe our clients as well as ourselves. |
