| Popis: |
Literatūroje aprašyti Centrinės Rusijos finalinio paleolito šaltiniai daugiausia skurdūs ir neišraiškingi. Tačiau problema yra ne tiek minėtų šaltinių trūkumas, kiek jų neteisingas datavimas ir šiai problemai spręsti taikomi netinkami teoriniai metodai. Pleistoceno pabaigos ir holoceno pradžios archeologijos paminklų datų, gautų palinologiniu, radiokarboniniu ir geologiniu metodais, analizė, taip pat negausių gamtamokslinių datų revizija rodo, kad mineraliniams dirvožemiams taikant šiuos metodus, juos reikėtų pastebimai tobulinti, o pačios datos daugeliu atvejų nesutampa su archeologinės medžiagos tipologine chronologija. Mažiausiai patikimas pasirodė palinologinis metodas, kuris dažniausiai rodo ne archeologijos paminklo amžių, o kultūrinį sluoksnį dengiančių ir per ilgą laiką susiformavusių nuosėdų amžių. Taip pat palinologinių bandinių parinkimo metodika nepajėgia įvertinti fakto, kad paprastai dėl pedoturbacijos poveikio archeologinė medžiaga ir žiedadulkės yra perklostytos. Geologinis datavimo metodas nagrinėjamam laikotarpiui menkai tepritaikomas ir geriausiu atveju teleidžia priskirti sluoksnius ledynmečiui arba holocenui. Vėlyvuoju ledynmečiu, pasikeitus sedimentacijai ir nutrūkus liosų formavimuisi, labai sulėtėjo nuosėdų kaupimasis. Tai turėjo neigiamą įtaką gyvenviečių kultūrinių sluoksnių radiokarboniniam datavimui. Tipologinė analizė ir kai kurie gamtamoksliniai duomenys leidžia pasendinti Jenevo ir Resetos kultūrų chronologiją ir jas visiškai priskirti... [toliau žr. visą tekstą] The analysis of palynological, radiocarbon and geological methods dating of archaeological sites of the end of the Pleistocene and the beginning of the Holocene in Central Russia and the revision of available and not numerous dates shows that for mineral grounds these methods require serious correction, and the dates themselves do not correspond in most cases to the typological age of the archaeological materials. |
