| Popis: |
Data of the monitoring of inland waters, conducted during 1999-2005, show that the alien Ponto-Caspian amphipod Pontogammarus robustoides is quite widespread in Latvia. The species was detected at 15 monitoring sites. This non-indigenous amphipod occurs in the lower reaches and mouths of rivers emptying into the Baltic Sea, water reservoirs located on the Daugava River, and nearshore lakes which are connected to the brackish waters of the sea. The spread of P. robustoides in the lower reaches of the Daugava River and its water reservoirs must have originated from the intentional introduction of this amphipod into the Keguma Water Reservoir in the 1960s. Meanwhile, the invasion of this amphipod into the lower reaches of other Latvian rivers and nearshore lakes, including the vicinities of the Baltic Sea ports Ventspils and Liepaja, proceeded from areas already invaded by P. robustoides by migrating through the Baltic Sea waters, probably in hull fouling of ships. The closest source populations, which might have contributed to the dispersal of this aquatic invader, inhabited the Curonian Lagoon and the mouth of the Daugava River. 1999-2005 m. vidaus vandenų monitoringo duomenys parodė, kad svetimkraštė Ponto-Kaspijos šoniplauka Pontogammarus robustoides yra gana plačiai paplitusi Latvijoje. Rūšis rasta 15 monitoringo vietų. Ši nevietinė šoniplauka sutinkama upių, įtekančių į Baltijos jūrą žemupiuose ir žiotyse, Dauguvos upės vandens talpyklose ir sujungtuose su druskėtais jūros vandenimis priekrant ės ežeruose. Po Dauguvos žemupį ir jos vandens talpyklas P. robustoides plitimas turėjo vykti iš Kegumos vandens talpyklos, į kurią šešiasdešimtaisiais ši šoniplauka buvo tikslingai introdukuota. Tuo tarpu invazija į kitų Latvijos upių žemupius ir priekrantės ežerus, tame tarpe ir vandenis, besijungiančius su Ventspilio ir Liepojos jūrų uostais, tikriausiai vyko migruojant per Baltijos jūros andenis laivų korpusų apaugimuose iš tų vietų, kur ši Ponto-Kaspijos šoniplauka jau buvo įsitvirtinusi, pirmiausiai iš Kuršių marių ir Dauguvos žiočių. |
