| Popis: |
Estonian public road network is one of the densest in the Baltic and Nordic countries with the 52,8 % of paved state roads. Also it is specific in the sense of the organisation of road management the maintenance of which is implemented partly by private contractors (in 10 counties from 15) and by the state (in 5 counties). The competition between different contractors and the state will help control the growth of maintenance costs. Financing the road management has been improved during the past few years considerably: from 47,9 m euros in 1999 up to 125,7 m euros in 2004. It has caused the improvement of the condition of main roads of the state road network. At the same time the financing conditions set up by some institutions have led to the deterioration of basic and secondary roads. Despite the annual growth of the budget of the Estonian Road Administration, not enough finances are allocated for the repair and construction of state roads. For the construction, repair and maintenance of state roads 79,5 m euros were used in 2004 but the need was about 138 m according to the Estonian Pavement Management System. Therefore we cannot expect a rapid improvement of the conditions of Estonian state road network and still a lot of efforts is to be spent to keep the current condition of the state road network. Valstybinis Estijos kelių tinklas yra vienas iš tankiausių Baltijos ir Šiaurės šalyse. 52,8 % valstybinių kelių yra asfaltuoti. Unikalus šio tinklo kelių, kuriuos prižiūri privatūs rangovai (10 apskričių iš 15) ir valstybinės įmonės (5 apskrityse), valdymo organizavimas. Privačių rangovų ir valstybinių įmonių konkurencija padeda kontroliuoti priežiūrai skirtų sąnaudų augimą. Per keletą pastarųjų metų kelių finansavimas labai pagerėjo: nuo 47,9 mln. eurų 1999 m. iki 125,7 mln. eurų 2004 m. Todėl pagerėjo ir valstybinių kelių tinklo magistralinių kelių būklė. Tačiau dėl finansinių institucijų skiriamų mažų fondų labai pablogėjo kitų kelių būklė. Nepaisant metinio Estijos kelių direkcijos biudžeto augimo, nebuvo skiriama pakankamai lėšų valstybinių kelių remontui ir tiesimui. 2004 m. valstybinių kelių tiesimui, remontui ir priežiūrai skirta 79,5 mln. eurų, nors Estijos dangų valdymo sistemoje numatytas tikrasis poreikis buvo apytikriai 138 mln. eurų. Todėl negalima tikėtis, kad Estijos valstybinių kelių būklė labai greitai pagerės, tačiau reikia stengtis palaikyti dabartinę kelių būklę. Igaunijas koplietošanas autoceļu tīkls, no kura 52,8% ir ar cieto segumu, ir viens no blīvākajiem Baltijas Valstīs un Ziemeļvalstīs. Tas ir arī unikāls no ceļu nozares vadības viedokļa, jo ceļu uzturēšanu daļēji realizē privātuzņēmēji (10 rajonos no 15) un daļēji valsts (5 rajonos no 15). Konkurence starp dažādiem privātuzņēmējiem un valsti palīdzēs kontrolēt ceļu uzturēšanas izmaksu pieaugumu. Autoceļu nozares vadīšanas finansējums pēdējos gados ir ievērojami palielinājies: no 47,9 miljoniem eiro 1999.gadā līdz 125,7 miljoniem eiro 2004.gadā. Tas ir uzlabojis valsts ceļu tīkla galveno ceļu stāvokli. Tajā pašā laikā finansu institūciju noteiktie finansēšanas apstākļi noveduši pie pirmās un otrās šķiras ceļu stāvokļa pasliktināšanās. Kaut arī Igaunijas Ceļu administrācijas budžets ik gadus palielinās, valsts ceļu būvniecībai un uzturēšanai netiek piešķirts pietiekami liels finansējums. 2004.gadā šim nolūkam tika izmantoti 79,5 miljoni eiro, bet saskaņā ar Igaunijas Seguma Vadības sistēmas datiem bija nepieciešami 138 miljoni eiro. Tas liecina, ka nav sagaidāma strauja Igaunijas valsts ceļu tīkla stāvokļa uzlabošanās un būs jāpieliek lielas pūles, lai saglabātu pašreizējo stāvokli. Eesti avalikult kasutatav teedevõrk on üks tihedamaid Balti- ja Põhjamaades, kusjuures riigimaanteedes 52,8 % on kõva kattega. Samuti on Eesti riigimaanteede teehoiu korraldus eriline selles, et osa teedevõrgu (10-s maakonnas 15-st) korrashoid on eraettevõtjate ja osa (5-s maakonnas) riigi ehk Maanteeameti korraldada. Erinevate ettevõtjate ja riigi vaheline konkurents aitab hoida hoolde hindade tõusu mõningalgi määral kontrolli all. Viimastel aastatel on maanteehoiu finantseerimine märgatavalt kasvanud: 47,9 miljonilt eurolt 1999. aastal 125,7 miljonile eurole 2004. aastal. Selle tulemusena on paranenud riigimaanteedest põhimaanteede seisukord. Samal ajal on finantsinstitutsioonide rahastamistingimused viinud tugi- ja kohalike maanteede seisukorra halvenemisele. Vaatamata riigiaamteede hoiu paranenud finantseerimisest ei piisa ikkagi vahendeid riigimaanteede remondiks ja ehituseks. Riigimaanteede remondiks, ehituseks ja korrashoiuks kasutati 2004. aastal 79,5 miljonit eurot, aga vastavalt Eesti PMS-ile oli tegelik finantseerimisvajadus 138 miljonit eurot. Lähtudes sellest ei saa me oodata Eesti teedevõrgu seisukorra märkimisväärselt kiiret paranemist ja endiselt tuleb teha suuri jõupingutusi praeguse teede seisukorra säilitamiseks. |
