| Popis: |
Straipsnio tikslas yra nagrinėti paribio sąmoningumo literatūrą, reikšmingą šiuolaikinių radikalių aktyvių mažumų, subkultūrų raidai ir savimonei. Tuo tikslu sugretinama ir supriešinama išlaisvinanti dangaus keliui Jurgos Ivanauskaitės Mėnulio vaikų (1988) transgresija ir atverianti ekstatinį požemio kelią Ričardo Gavelio Paskutinioji Žemės žmonių karta (1995). Abu romanai pasirinkti dėl jų artumo subkultūrinei literatūrai, dėl nagrinėjamo pavergimo ir priklausymo santykio, dėl siekio decentruoti hegemoninį visuomenės subjektą. Pasirinkta tema nagrinėjama socialinės- politinės kritikos ir įvykio fenomenologijos požiūriu. The aim of the paper is to analyse literature of liminal consciousness significant for self-understanding and development of contemporary active minorities and subcultures. Liminal consciousness is described in the context of anthropological theory by Victor Turner and conception of Semiosphere by Jurii Lotman. The active minorities provide ecstatic, transgressive (even through resistance) or creative activities in order to establish, enlarge, change limits of self and society. For this purpose the transgressive liberation for sky way in Ivanauskaitė’s novel is compared and contrasted to the ecstatic underworld way in Gavelis’ novel. Ivanauskaitė’s novel “Children of Moon” and Gavelis’ “The Last Generation of Human Beings of the Earth” have been chosen because of nearness to the sub-cultural literature, critique of coercive subjection and enslavement and purpose to decentre or deconstruct hegemonic subject of society. The main sub-cultural cases of analysis are soviet period hipsters, punks, and independent Lithuanian cyberpunks. The topic is analysed from the view point of social- critical philosophy and phenomenology of event. |
