Reasons Why Lawyers Recommend or Do Not Recommend Mediation to Their Clients

Autor: Raimonda Kraemer
Jazyk: němčina
Rok vydání: 2021
Předmět:
Zdroj: Teisė, Vol 120 (2021)
Teisė 2021, t. 120, p. 155-166.
ISSN: 2424-6050
1392-1274
Popis: Šiame straipsnyje vertinami ir lyginami praktiniai advokato dalyvavimo mediacijoje aspektai Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Vokietiją ir Austriją autorė pasirinko dėl to, kad tai kontinentinės teisės valstybės, turinčios vienas iš seniausių mediacijos tradicijų Europoje. Didžioji Britanija pasirinkta, nes įstatymų leidėjas Mediacijos direktyvą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų) joje įgyvendino lakoniškai (mediacijos procesas detaliai nereglamentuojamas), tačiau mediacijos plėtrai šitai nesutrukdė. Be to, mediacija Didžiojoje Britanijoje turi itin gilias ir laisvosios rinkos pagrindu susiformavusias tradicijas. Įstatymų leidėjo įtaka mediacijai Didžiojoje Britanijoje yra minimali. Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Austrijoje susiformavusios praktikos pavyzdžiais gali būti naudojamasi siekiant įvertinti mediacijos taikymo advokato veikloje sąlygas ir perspektyvas Lietuvoje, rasti naujų idėjų, suformuluoti racionalių pasiūlymų advokato veiklai, siekiant skatinti mediacijos instituto taikymą Lietuvoje. Tyrimo objektas – mediacijos taikymas advokato veikloje. Tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti mediacijos taikymo advokatų veikloje galimybes. Norint pasiekti tyrimo tikslą, keliami šie uždaviniai: 1. Ištirti, kodėl advokatai rekomenduoja mediaciją ar jos nerekomenduoja savo klientams. 2. Pateikti išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus. Mokslinės literatūros mediacijos tema gana daug, bet mokslinių darbų, nagrinėjančių mediacijos taikymą Lietuvoje praktikuojančių advokatų veikloje, dar labai mažai. Kompleksinio tyrimo, orientuoto išimtinai į advokato veiklą mediacijoje ir apimančio advokato galimus vaidmenis mediacijoje, jo elgesį skirtinguose mediacijos etapuose, teisinio reglamentavimo ypatumus, praktinius aspektus, su kuriais susiduria advokatas, dalyvaujantis mediacijoje, autorė pasigenda ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiame straipsnyje autorė analizuoja ir vertina atlikto tyrimo rezultatus, dėl kurių (ne)atsisakoma teisinėje veikloje mediacijos arba ji klientams (ne)rekomenduojama. Remiantis darbe nustatytomis aplinkybėmis daromos išvados ir teikiama pasiūlymų, kurie skatins advokatus dalyvauti mediacijoje, taip pat ir atitinkamas institucijas imtis reikiamų veiksmų, kad mediacija dažniau būtų taikoma advokato veikloje. Apklausos populiacija – 314 698 Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Austrijoje praktikuojantys atsitiktinai atrinkti advokatai. Apklausos imtis nustatyta taikant Paniotto formulę ir imties skaičiuoklę. Reikėjo apklausti 267 respondentus. Kadangi į apklausos klausimus atsakė 292 advokatai, apklausoje dalyvavusių respondentų imtis yra reprezentatyvi. Apklausos patikimumas – 95 procentai. 6 procentų imties paklaidos dydis yra leistinas, nes ši apklausa skirta advokatų požiūriui į mediaciją išsiaiškinti. Imtyje dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal šalis. Daugiausia apklausoje dalyvavusių respondentų buvo Vokietijoje praktikuojantys advokatai (70,89 proc., N = 207). Vokietijos advokatų susidomėjimą šia apklausa, autorės manymu, galima paaiškinti tuo, kad Vokietijoje jų yra kur kas daugiau nei kitose šalyse (2020 m. pradžioje Vokietijoje buvo net 166 375 advokatai (brak.de...), Austrijoje – 6 569 (rechtsanwaelte. at...), Lietuvoje – 2 130 (advokatura.lt...), o Didžiojoje Britanijoje – 139 624 (Statistikauswertung...)). Kitų šalių advokatų dalyvavimas apklausoje mažesnis, t. y. iš Lietuvos (10,62 proc., N = 31), Austrijos (9,59 proc., N = 28) ir Didžiosios Britanijos (8,90 proc., N = 26). Informacija iš respondentų buvo rinkta taikant kiekybinio tyrimo instrumentą, iš anksto parengtą klausimyną, kurį sudarė 45 klausimai, prie daugumos jų buvo numatytas atsakymo variantas – „kita, nurodykite“. Taip respondentams buvo suteikta galimybė pareikšti asmeninę nuomonę, jeigu ji nesutapo su autorės pasiūlytais variantais. Formuluojant klausimus buvo stengtasi gauti kuo daugiau informacijos apie mediacijos taikymą ar netaikymą advokato veikloje. Gauti duomenys buvo apdorojami programine įranga „LamaPoll“, atsakymai vertinti procentais ir skirstyti pagal respondentų socialines-demografines charakteristikas (darbo vietą, lytį, amžių, išsilavinimą, kvalifikaciją). Duomenys analizuoti dviem būdais: verčiant skaičiais ir procentais, kurie dar pavaizduoti grafiškai ir apdoroti statistiškai. The influence of lawyers on the development of mediation is one of the greatest, since in the event of a dispute the lawyers are the first to contact the parties to the dispute. Nevertheless, the practice of legal mediation belongs to a field that has not yet been empirically researched (Wambach-Schulz, 2018, p. 82). Today, both clients and customers of legal services place high demands on the lawyer; therefore it is necessary for the lawyer to strive for new competencies that would help to optimally examine each legal dispute and thus help them remain competitive in the legal market. In recent years, mediation has become increasingly important in Lithuania, but its application in the practice of lawyers is still insufficient. For this reason, and to research the experiences of the lawyers, the author conducted a survey in Lithuania, Austria, Germany and Great Britain (England and Wales). The results of the research showed that the reasons for the application of mediation in the activities of lawyers depends on different but interrelated factors. Complex research focused exclusively on the activities of a lawyer in mediation and covering the possible roles of a lawyer in mediation, as well as their behavior in different stages of mediation, the peculiarities of legal regulation, and practical aspects faced by a lawyer participating in mediation has not been conducted in Lithuania so far.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: