Neįgaliųjų sportininkų gyvenimo kokybė ir kai kurie lygių galimybių aspektai

Autor: Rūta Adomaitienė, Igor Korotkich, Konstancija Jankauskienė, Laimutė Samsonienė, Egidijus Kėvelaitis, Algirdas Baubinas
Přispěvatelé: Lietuvos gydytojų sąjunga
Jazyk: angličtina
Rok vydání: 2010
Předmět:
Zdroj: Medicina
Volume 46
Issue 3
Medicina; Volume 46; Issue 3; Pages: 211
ISSN: 1010-660X
DOI: 10.3390/medicina46030030
Popis: Tarptautinis olimpinis ir Parolimpinis komitetai nutarė, kad 2012 m. Londone Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės vyks tuo pačiu metu. Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar Lietuvos neįgalieji sportininkai turi lygias galimybes sportuoti kaip ir negalios neturintys bei integruotis į bendrą Lietuvos sporto sistemą. Sportininkų anoniminė apklausa atlikta 2006 m. Išanalizuotos 235 tyrime dalyvavusių asmenų anketos, iš kurių 159 neįgaliųjų sportininkų, 76 negalios neturintys sportininkai (kontrolinė grupė). Anketas aprobavo ir sutikimą atlikti tyrimą davė Lietuvos parolimpinis komitetas. Apklausa atlikta Lietuvos neįgaliųjų sporto klubuose bei Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Tyrimo duomenys apie tiriamųjų nuostatas apie save bei fizinius ir socialinius aplinkos veiksnius rodo, kad visi kontrolinės grupės sportininkų rodikliai buvo statistiškai patikimai (p<
0,05) didesni nei neįgaliųjų sportininkų. Daugiau kaip pusė (56,6 proc.) kontrolinės grupės sportininkų pažymėjo, kad jų gyvenimas yra prasmingas, o neįgaliųjų sportininkų – tik 33,8 proc. (p<
0,05). 59 proc. kontrolinės grupės sportininkų buvo patenkinti gyvenimo kokybe, o neįgaliųjų sportininkų gerokai mažiau – 36,2 proc. Tuo tarpu 56,6 proc. kontrolinės grupės sportininkų pažymėjo, kad sportas jų gyvenime yra svarbus, o neįgaliųjų sportininkų rodiklis buvo žymiai mažesnis – 33,2 proc. Tik pusė (51,6 proc.) tyrime dalyvavusių neįgaliųjų sportininkų turi nuolatinį trenerį. Absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių sportininkų (nepriklausomai nuo įgalumo) pažymėjo, kad sportas padeda jiems realizuoti save. Mūsų duomenimis, dauguma kontrolinės grupės (74,6 proc.) ir absoliuti dauguma neįgaliųjų sportininkų (92,5 proc.) pažymėjo, kad žiniasklaidoje neįgaliųjų sportas nepakankamai propaguojamas. Nepakankamas informacijos kiekis apie neįgaliųjų sportą, asmenybės, fizinių bei socialinių aplinkos veiksnių rodikliai žemesni nei kontrolinės grupės sportininkų yra esminė kliūtis neįgaliųjų savarankiškos socialinės sporto sistemos kūrimui bei integracijai į bendrąją Lietuvos sporto sistemą lygių galimybių aspektu.
Databáze: OpenAIRE