Agronyms of the Radviliškis District: trends in the formation of agronyms in the rural districts of Baisogala, Radviliškis, and Šeduva

Autor: Ilona Mickienė, Sandra Gailiūnaitė
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2016
Předmět:
Zdroj: Lituanistica 2016, Nr. 2, p. 110-126.
ISSN: 0235-716X
2424-4716
Popis: Straipsnyje analizuojama Radviliškio rajono Baisogalos, Radviliškio ir Šeduvos valsčių agronimų daryba, kuri papildoma semantine analize. Agronimai rinkti praėjusio šimtmečio pirmojoje pusėje ir dabar saugomi Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. Tiriamąją medžiagą sudaro 1185 (936 neskaitant pasikartojančių) agronimai, išrašyti iš Žemės vardų anketų. Agronimų darybos analizė pateikiama remiantis A. Vanago toponimų struktūrine-gramatine schema: išskirti pirminiai ir antriniai agronimai toliau skirstomi į smulkesnes darybines grupes. Atlikta agronimų darybinė analizė rodo, kad daugiau užrašyta antrinių agronimų, turinčių derivacinių požymių (57,7 %). Apie pusę (54,6 %) antrinių agronimų grupės sudaro vediniai. Smulkesnė vardų klasifikacija atskleidė, kad daugumą jų sudaro priesagų vediniai (78,6 %), kurių darybai pavartotos 29 priesagos. Mažesnes vedinių grupes sudaro galūnių (9,5 %) ir priešdėlių (11,9 %) vediniai. Galūnių vedinių darybai pavartotos 7 galūnės. Priešdėlių vedinių darybai pavartoti tik 3 priešdėliai: pa-, pri-, už-. Mažesnė antrinių agronimų grupė yra dūriniai (29,1 %). Mažiausiai rasta sudėtinių vardų (16,3 %). Šioje grupėje populiariausi kilmininkiniai agronimai (85,2 %), kurių pirmasis komponentas – bendrinis daiktavardis (58,7 %). Pirminių agronimų rasta 364 (38,9 %). Analizė rodo, kad absoliučią jų daugumą sudaro daiktavardiniai agronimai (95,9 %). Ateityje numatoma visų Radviliškio rajono agronimų darybos analizė papildys šiame straipsnyje pateiktus duomenis, suteiks galimybę juos lyginti su kitų rajonų agronimais, atskleisti būdingus agronimų darybos bruožus. Toponyms of Lithuania have been investigated by many linguists. Unfortunately, not all toponym classes are investigated as well as others. This work is one of the very few that deals with agronyms. The objective of this work is to investigate the formation of agronyms in the rural districts of Baisogala, Radviliškis, and Šeduva. The following tasks have been set to achieve this goal: to collect agronyms from authentic pre-war Field-Name questionnaires which are stored at the Department of Onomastics of the Institute of the Lithuanian Language; to analyze the collected agronyms using the grammatical- structural classification proposed by Aleksandras Vanagas; to define the most productive types of formation. Descriptive, structural, quantitative and document analysis methods were used in this paper. In total, 936 agronyms were collected. The agronyms are divided into primary and secondary names. The analysis shows that there are more secondary names (57.7%). Secondary names are divided into derivatives (54.6%), compounds, and composite names. The first group is divided into suffix (78.6%), prefix (11.9%), and flexion (9.5%) derivatives. The second group is divided into names that are made from two nouns (73.3%), a noun and an adjective (14%), a verb and a noun (3.8%), a preposition and a noun (1.9%), and a numeral and a noun (0.6%). Finally, the third group is divided into names which are the genitive case of nouns (85.2%) and qualificative names (14.8%). Primary names (38.9%) are less popular than secondary ones. Primary names are divided into groups in which the names are made from nouns (95.9%) and from adjectives (4.1%).
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: