Interpretacinės-sensorinės prieigos savižinos teorija: empirinis adekvatumas ir mokslinis vaisingumas
Autor: | Paulius Rimkevičius |
---|---|
Jazyk: | litevština |
Rok vydání: | 2020 |
Předmět: |
Empirinis adekvatumas
media_common.quotation_subject self-knowledge interpretive-sensory access Interpretive-sensory access Savižina Empirical research Lietuva (Lithuania) Peter Carruthers Scientific fruitfulness lcsh:B1-5802 media_common empirical adequacy Self-knowledge Mokslinis vaisingumas scientific fruitfulness lcsh:Philosophy (General) Peteris Carruthersas General Medicine Epistemology Philosophy Empirical adequacy Psychology Period (music) |
Zdroj: | Problemos, Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020, t. 97, p. 150-163 Problemos, Vol 97 (2020) Problemos 2020, t. 97, p. 150-163. |
ISSN: | 1392-1126 2424-6158 |
Popis: | Interpretacinės-sensorinės prieigos savižinos teorija teigia, kad mes sužinome savo pačių mintis nukreipdami į save pačius savo gebėjimus, skirtus kitų žmonių mintims sužinoti. Peteris Carruthersas įrodinėja, kad du iš šios teorijos pranašumų yra jos empirinis adekvatumas ir mokslinis vaisingumas: ji paaiškina ligtolinius atradimus ir pateikia naujų numatymų, kurie suteikia pagrindą naujiems atradimams. Nuo šios teorijos atsiradimo jau praėjo dešimtmetis. Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi tuo laikotarpiu pasirodę atradimai, susiję su minėtais dviem kriterijais: ar empirinių tyrimų rezultatai parėmė šešis pagrindinius šios teorijos numatymus ir ar ši teorija pateikė naujų numatymų, kurie prisideda prie naujų empirinių tyrimų. Šiame straipsnyje įrodinėjama, kad interpretacinės-sensorinės prieigos savižinos teorija tebėra empiriškai adekvati ir moksliškai vaisinga. The interpretive-sensory access theory of self-knowledge claims that we come to know our own minds by turning our capacities for knowing other minds onto ourselves. Peter Carruthers argues that two of the theory’s advantages are empirical adequacy and scientific fruitfulness: it leaves few of the old discoveries unexplained and makes new predictions that provide a framework for new discoveries. A decade has now passed since the theory’s introduction. I review the most important developments during this time period regarding the two criteria: whether the theory’s six main predictions were supported, and whether the theory’s predictions contributed to new empirical studies. I argue that the interpretive-sensory access theory of self-knowledge remains empirically adequate and scientifically fruitful. |
Databáze: | OpenAIRE |
Externí odkaz: |