| Popis: |
Straipsnyje analizuojama krastovaizdžio raiska peizažinėje tapyboje nauja, Lietuvoje dar netyrinėta, geografijos tema. Straipsnyje atskleidžiami krastovaizdžio geografijos ir peizažo suvokimo (percepciniai) rysiai, panasumai nustatyti is krastovaizdį ir peizažą siejancių elementų (teritorijos, erdvės, laiko, sviesos, atstumo, judėjimo, estetikos, emocijų, stebėjimo, gautos informacijos). Pateikiama peizažinės tapybos tyrimo metodika. Ji galėtų būti pagrindu dailės kūriniuose perteikiamo krastovaizdžio analizei. Metodikai taikyti sukurta Lietuvos peizažinės tapybos darbų duomenų bazė, apimanti apie 600 paveikslų, nutapytų XIX a. pab. – XX a. Krastovaizdis peizaže analizuojamas pagal krastovaizdžio tipą, geografines vietoves bei krastovaizdžio elementus (komponentus). Atlikta A. Žmuidzinaviciaus ir J. Buraco peizažų palyginamoji analizė atskleidė krastovaizdžio įvairovės raiską ir kokiems krastovaizdžio tipams teikiamas isskirtinis dėmesys. Netolygūs peizažuose atspindimų vietovių arealai ir jų sklaida Lietuvos krastovaizdyje leidžia susidaryti nuomone, kam dailininkai peizažistai teikia prioritetą, kokią renkasi Lietuvos krastovaizdžio erdvine struktūrą. |
