Significance of correlation between acoustic features in Lithuanian tone distribution

Autor: Evaldas Švageris
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2015
Předmět:
Audiology
Language and Linguistics
akustinė fonetika
acoustic phonetics
Tone (musical instrument)
Lietuva (Lithuania)
lcsh:P1-1091
Correlation formula
Kirčiavimas. Tartis. Akcentologija / Accent. Accentology
latvių
santykinis tono staigumas
Telšiai
Lithuanian
Dialect
acoustic features
priegaidė
Pitch
Duration (music)
Syllable tone
language
Akustinis požymis
Psychology
Linguistics and Language
medicine.medical_specialty
Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology
Praat
coefficient of sustainability
koreliacija
Prosody
relative pitch velocity
Acoustic feature
lietuvių
akustiniai požymiai
medicine
Acoustic phonetics
Koreliacinė formulė
Tone
Priegaidė
Latvian
tone distribution
Significance of correlation
language.human_language
lcsh:Philology. Linguistics
Duration
tone
Quantity of the accented vowel
tęstumo koeficientas
Tonas
Prozodija
Zdroj: Baltistica, Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015, t. 50, Nr. 1, p. 89-111
Baltistica 2015, t. 50, Nr. 1, p. 91-113.
Baltistica, Vol 50, Iss 1, Pp 91-113 (2015)
ISSN: 0132-6503
2345-0045
Popis: Šiame tyrime iš naujo gvildenamas lietuvių kalbos tarmių priegaidžių (šįkart ilgųjų balsių) skyrimo klausimas. Pasitelkus eksperimentinę medžiagą iš šiaurinių žemaičių telšiškių tarmės, bandyta užčiuopti koreliacinius akustinių požymių (balsių trukmės ir pagrindinio tono) ryšius ir jais grįsti priegaidžių diferenciaciją. Įvairiais rakursais palyginus turimus duomenis, pastebėta, kad ilgųjų balsių kiekybė ir pagrindinio tono kitimo staigumas nėra savarankiški parametrai. Panaudotoji matematinė duomenų analizavimo alternatyva atskleidė, kad balsių trukmė yra atvirkščiai proporcinga santykiniam tono kitimo staigumui (kuo balsio trukmė didesnė, tuo kitimas yra lėtesnis, ir priešingai, – kuo trukmė mažesnė, tuo kitimas staigesnis). Pastebėtos tendencijos verifikuotos ir statistinės analizės rodiklių. Galutinai įsitikinta, kad cirkumfleksinė šiaurinių žemaičių priegaidė pagrįstai mokslininkų nuo seno vadinama tęstine (dėl lėtesnio tono kitimo), o akūtinė – staigine (dėl intensyvesnės tono kitimo dinamikos). This research aims to answer an old and interesting question: which measurable prosodic features constitute the audible distinction of Lithuanian syllable tones. The main task of our investigation was to reveal whether or not there was a correlation between the quantity of the accented vowel and the velocity of change of the vowel pitch (a prosodic feature also known as pitch movement or pitch velocity).The mathematical method applied in this research demonstrated a considerable influence of vowel duration on the relative pitch velocity: the tone rises or falls relatively slower in longer vowels and more intensively in shorter ones. The establishing of this dependence opens up new perspectives for interpreting Lithuanian syllable tones. Our more general conclusion is that using relative values derived from measured prosodic parameters is a more reliable method to demonstrate the distinction of syllable tones than using absolute values. Our hypothesis was also confirmed by statistical analysis. The material for this research was collected from the North Žemaitian dialect of the Lithuanian language. Our analysis reveals that there is a demonstrable distinction between the circumflex and the acute tones in this dialect: the circumflex can be defined as a level tone with relatively slower pitch movement, and the acute, as a steep, rude tone with more intense tonal velocity.
Databáze: OpenAIRE