Lietuvių savisaugos (apsaugos) batalionų karių nuostoliai Vokietijos-SSRS karo metu (1941-1945)

Autor: Rimantas Zizas
Rok vydání: 2004
Předmět:
Zdroj: Karo archyvas 2004, 19, p. 179-343.
ISSN: 2424-6123
1392-6489
DOI: 10.47459/ka.2004.19.5
Popis: Straipsnyje gilinamasi į vieną iš istoriografijoje beveik netyrinėtų lietuvių savisaugos batalionų istorijos problemų 1940 m. Lietuva buvo okupuota ir aneksuota, o jos kariuomenė įtraukta į Raudonosios armijos sudėtį. Okupantai vokiečiai netoleravo bent dalinio Lietuvos suverenumo atkūrimo siekių, neleido atsikurti ir Lietuvos kariuomenei. Lietuvos kariuomenės likučiai buvo pavadinti „lietuvių savisaugos daliniais“, jiems skirtas pagalbinis vaidmuo vokiečių kariuomenės užnugaryje. Nacių Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje buvo suformuoti 26 savisaugos batalionai, juose iš viso tarnavo 12–13 tūkst. vyrų. Iki karo pabaigos jie buvo gausiausia, pastoviausia lietuviška karinė-policinė formuotė, dalyvavusi ginkluotoje kovoje su sovietų partizanais ir Raudonąja armija. Vokietijos ir SSRS karo frontui greitai nutolus į Rytus, Lietuvai tapus palyginti ramiu okupantų vokiečių užnugariu, dauguma batalionų buvo išsiųsti į Rytus, į vokiečių Šiaurės, Centro ir Pietų frontų užnugarį. 1944m. kovo mėn. buvo paskelbta apie maždaug 450 batalionų karių žūtį. Lietuvių savisaugos batalionuose žuvusiųjų nuostoliai dėl daugelio aplinkybių buvo palyginti nedideli, nes batalionai buvo užnugario formuotės. Didžiausius nuostolius lietuvių batalionai patyrė vokiečių okupuotoje SSRS teritorijoje kovodami su sovietiniais partizanais, kurių veikla sustiprėjo nuo 1942 m. Batalionų nuostoliai Lietuvoje 1943–1944 m. kovojant su sovietų ir lenkų partizanais buvo nežymūs. Iš viso lietuvių savisaugos batalionų karių nuostoliai 1941–1945 m. pradžioje galėjo būti daugiau kaip 600 žmonių. Šie nuostoliai liudija, kad batalionai ir apskritai visa lietuvių tauta mažai dalyvavo kare, ginkluotoje kovoje nacistinėsVokietijos pusėje. The article explores one of the problems of the history of Lithuanian self-defence battalions that have hardly been examined by the historiography. In 1940 Lithuania was occupied and annexed, and its army was incorporated into the Red Army. German invaders did not tolerate ambitions to rebuild at least partial sovereignty of Lithuania, nor did they allow the restoration of the Lithuanian Army. The remains of the Lithuanian Army were called “Lithuanian self-defence battalions” and provided with an auxiliary role in the rear of the German Army. In the period of occupation of Nazi Germany, 26 self-defence battalions were formed in Lithuania, containing from 12,000 to 13,000 men in total. Until the end of the war, they were the largest and the most constant Lithuanian military police formation that was involved in an armed fight against Soviet partisans and the Red Army. As the front of Germany and USSR rapidly moved eastwards and Lithuania became a relatively calm rear of German invaders, the majority of battalions were sent to the East, to the rear of German Northern, Central and Southern fronts. In March 1944, the death of troops in approximately 450 battalions was announced. Lithuanian self-defence battalions suffered relatively small losses, as battalions were rear formations. Lithuanian battalions sustained the heaviest losses in the USSR territory occupied by Germans in the fight against Soviet partisans. In Lithuania, from 1943 to 1944, battalions suffered small losses in the fight against Soviet and Polish partisans. In total, from 1941 to early 1945, battalions lost probably over 600 troops. These losses showed that battalions and the entire Lithuanian nation in general fought little in the war, in the armed fight on the side of Nazi Germany.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: