Sovereignty and political belonging in post-Soviet Lithuania: ethnicity, migration, and historical justice
Autor: | Neringa Klumbytė, Kristina Šliavaitė |
---|---|
Rok vydání: | 2021 |
Předmět: |
Sovereignty
Cultural Studies exclusive inclusion Suverenitetas Ethnic group migration Economic Justice migracija Politics Arts and Humanities (miscellaneous) tautinės (etninės) mažumos Political science Political economy historical justice atskirianti įtrauktis istorinis teisingumas national (ethnic) minorities Sovereign state |
Zdroj: | Journal of Baltic Studies. 52:437-454 |
ISSN: | 1751-7877 0162-9778 |
DOI: | 10.1080/01629778.2021.1944237 |
Popis: | In this article we review the history of building a post-Soviet sovereign state in Lithuania by institutionalizing social and political difference of some groups in laws, policy, and public discourse. We argue that exclusive inclusion of national (ethnic) minorities and migrants have played an important role in defining political belonging to a post-Soviet sovereign state. Language and citizenship laws and policies have been the major sites through which national minorities and migrants have been categorized and integrated in a post-1991 society. We conclude with the analysis of the politics of historical justice, central in defining political belonging to a post-2014 sovereign state. Straipsnyje yra apžvelgiama suverenios Lietuvos valstybės kūrimas po 1990 m. Analizuojama kaip socialinių grupių skirtingumas ir priklausymas politinei tautai yra apibrėžiamas įstatymuose, politikoje ir viešajame diskurse. Teigiama, jog tautinių (etninių) mažumų ir migrantų grupių priklausymas politinei Lietuvos visuomenei gali būti apibūdintas kaip atskirianti įtrauktis (exclusive inclusion). Analizuojama kaip tautinių mažumų bei migrantų įtrauktis aptariamu laikotarpiu buvo reguliuojama kalbos ir pilietybės įstatymais. Teigiama, jog istorinio teisingumo samprata yra viena svarbiausių apibrėžiant priklausymą politinei tautai po 2014 m. |
Databáze: | OpenAIRE |
Externí odkaz: |