Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Baro konfederacijos metais (1768–1772 m.)

Autor: Valdas Rakutis
Rok vydání: 2006
Předmět:
Zdroj: Karo archyvas 2006, 21, p. 6-40.
ISSN: 2424-6123
1392-6489
DOI: 10.47459/ka.2006.21.1
Popis: Lietuvos kariuomenė XVIII a. išgyveno nuopuolio laikotarpį, tačiau politiniuose įvykiuose ji pati, kai kurie daliniai ar vadai suvaidino nemenką vaidmenį. Ginkluota jėga, kokia menka ji bebūtų, krizių sąlygomis visada turi didesnę reikšmę nei taikos metais, todėl jos pasyvumas ar aktyvumas politinių įvykių sūkuryje, kuomet buvo baigtas Čartoriskių reformų laikotarpis ir įvykęs pirmasis padalijimas, yra atskiro straipsnio verta tema. Baro konfederacijos susikūrimas, veikla ir veiksmai Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje yra Lietuvos istoriografijoje gana mažai ištyrinėta tema lyginant su 1788–1794 m. laikotarpiu. Apie Baro konfederaciją yra rašiusi Vanda Daugirdaitė-Sruogienė ir jos pateikta informacija ilgą laiką tebuvo vienintelė lietuviška medžiaga. Svarbiausia paskutiniųjų metų studija yra Vydo Dolinsko monografija, skirta Simono Kosakovskio politinei ir karinei veiklai Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje 1763–1794 m. Čia Baro konfederacijos veiklos laikotarpiui skirtas visas trečiasis skyrius.[...]
En 1768–1772, sur le territoire de la République de Deux Peuples, les luttes entre la Confédération de Bar et les armées de l’empire de Russie avec le souverain Stanislovas Augustas Poniatovskis ont eu lieu. Le but de l’article – parcourir l’activité de l’armée de la Lituanie pendant la Confédération de Bar en 1768–1772. Les objets de l’article : 1. Évaluer le comportement politique des dirigeant supérieurs et des commandants des unités 2. Faire l’analyse quantitative et qualitative de l’armée 3. Parcourir l’activité militaire de l’armée de la Lituanie et de ses unités, en analysant les batailles et les confrontations 4. Évaluer l’influence des batailles de la Confédération de Bar sur l’armée. L’armée de la Lituanie a eu la position politique neutre pendant la Confédération de Bar en 1768–1770, mais quelques unités de l’armée ont participé dans les batailles. Cette position reflète stratégie du commandant Mykolas Kazimieras Oginskis, qui a eu l’intention de protéger l’armée lituanienne et de défendre ses propres priorités. Les unités de l’armée lituanienne les plus appréciés étaient les régiments des Tatars de Bielakas et de Koryckis qui participaient dans les batailles pour toutes les deux parties en guerre. Dans les années 1968 – 1772, les régiments des étrangers ont été plus petits que prévoyait les règlements, surtout, ils n’avaient pas assez de chevaux. La plus grande partie des officiers ont été en vacances, et cela a vraiment influencé le niveau de préparation des... [toliau žr. visą tekstą]
Databáze: OpenAIRE