| Popis: |
Straipsnyje analizuojama Dievo Trejybės tema Jono Pauliaus II enciklikose. Šventasis popiežius Jonas Paulius II buvo vienas tų Katalikų Bažnyčios aukščiausiųjų ganytojų, kuris per gana ilgą 27 metų pontifikato laikotarpį parašė nemažai enciklikų, apaštalinių paraginimų, įvairių kitų Bažnyčios dokumentų, nepailstamai kovodamas už žmogaus teises, su vadinamuoju socialistiniu realizmu, komunizmu, liberaliąja teologija. Aktyviai pasisakė prieš abortus ir eutanaziją, „laukinį kapitalizmą“ ir liberalizmą. Taip pat prieš moterų kunigystę ir leidimą katalikų kunigams tuoktis. Taigi, sakytume, jo mokymo doktrina buvo konservatyvi, bet suderinta. Jis įžvelgė laiko ženklus, gebėjo juos skaityti. Tai iš esmės vienas ramiausių visomis prasmėmis Katalikų Bažnyčios gyvavimo laikotarpių. Popiežius parašė 14 enciklikų, kuriose vienaip ar kitaip aptarė Dievo Trejybės temą. Kitaip ir neįmanoma, nes krikščionybėje kalbėti apie Dievą reiškia kalbėti apie Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Viena pirmųjų enciklikų, kurioje popiežius detaliai gvildeno Dievo Trejybės doktriną, „Redemtor hominis“ (1979 m.). Toliau šią temą plėtojo enciklikose „Dives in misericordia“ (1980 m.), „Dominum et vivificantem“ (1986 m.). Dievo Trejybės mokymą jis visada pristatė istoriniame kontekste, kaip nuo ankstyvosios krikščionybės laikų iki mūsų dienų suvokta ir priimta ar atmesta trejybinio Dievo dogma, aiškiai perteikta krikščioniškojo tikėjimo šaltiniuose: Šventajame Rašte – Biblijoje, Bažnyčios tėvų ir jos tradiciniame oficialiame mokyme Magisteriume. Aptardamas šias temas enciklikas pabaigdavo pastoraciniu paraginimu Bažnyčiai evangelizuoti tikinčiuosius ir pasaulį. The article analyzes the theme of the Trinity of God in the encyclicals of John Paul II. St. Pope John Paul II was one of those supreme pastors of the Catholic Church who, during a sufficiently long time of his pontificate (27 years), time wrote many encyclicals, apostolic exhortations, and other Church documents. They fought relentlessly for human rights, against the so-called “realism of socialism”, against communism, against liberal theology. He spoke out against abortion and euthanasia, against “wild capitalism” and liberalism. He spoke out against the women’s priesthood and allowing Catholic priests to marry. So, let’s say his teaching doctrine was conservative but balanced. He saw the signs of the time perfectly and was able to read them. This essentially gave one of the most peaceful times in every sense to the entire Catholic Church. He wrote a total of 14 encyclicals in which he touched on the theme of the Trinity of God in one way or another. It could not be otherwise, because in Christianity, to speak of God means to speak of the Father, the Son, and the Holy Spirit. One of the first encyclicals in which the Pope explored the doctrine of the Trinity of God in detail was Redemtor Hominis (1979). This theme was further developed in the encyclicals Dives in misericordia (1980), Dominum et vivificantem (1986). The Pope has always presented the teaching of the Trinity of God in a historical context of how the dogma of the Trinity has been perceived and accepted or rejected from early Christian times to the present day, clearly reflected in the sources of the Christian faith: Scripture, the Bible, the Church Fathers and its traditional official teaching – Magisterium. In dealing with these topics, the encyclical concluded with a pastoral call for the Church to evangelize believers and the world. |
