Compatibility of ethnographic and historical regions? The case of the Vilnius region
| Autor: | Žilvytis Bernardas Šaknys |
|---|---|
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2020 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Res humanitariae 2020, t. 27, p. 28-43. |
| ISSN: | 1822-7708 2538-922X |
| Popis: | Straipsnyje sprendžiama etnografinio regiono sampratos problema. Nors Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme apibrėžiama, kad etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas, sunku suderinti kalbininkų, istorikų ir etnologų duomenis ir požiūrius, o analizuojant Vilniaus ir jo apylinkių priklausomybę etnografiniam regionui, straipsnyje parodoma, kad skiriasi tradicinėmis kultūros reikšmėmis paremti etnografiniai žemėlapiai, daugeliu atvejų priskiriantys Vilnių Dzūkijai, ir šiose vietovėse gyvenančių žmonių suvokimas, kad ši teritorija yra Aukštaitija. The paper deals with the problem of the concept of ethnographic regions. Although the Law on the Principles of State Protection of Ethnic Culture defines the ethnographic region as a historically formed part of the country in which a distinctive dialect, traditions and customs have been preserved, and the heritage of the Baltic tribes has been integrated, it is difficult to coordinate the data and attitudes of linguists, historians and ethnologists. The article shows the difference between ethnographic maps (which are based on the values of traditional culture), most of which attribute Vilnius to the ethnographic region of Dzūkija, and the view of the people living in these areas that the Vilnius area belongs to the ethnographic region of Aukštaitija. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|