Administrative law in the sphere of public policy upon restoration of independence of Latvia and Lithuania
| Autor: | Janis Načisčionis, Algimantas Urmonas |
|---|---|
| Jazyk: | angličtina |
| Rok vydání: | 2021 |
| Předmět: |
Public Administration
Public policy public policy media_common.quotation_subject Social values social values Legislation Social reality Socialinė tikrovė Public administration Accession Social order Lietuva (Lithuania) Political science Treaty media_common Administrative law social reality Viešasis administravimas Discretion Independence Viešoji politika administrative law Administracinė teisė / Administrative law |
| Zdroj: | Viešoji politika ir administravimas [Public Policy and Administration]. 2021, t. 20, Nr. 1, p. 127-143. Public Policy and Administration, Vol 20, Iss 1 (2021) |
| ISSN: | 1648-2603 2029-2872 |
| Popis: | Administracinė teisė yra socialinės tikrovės atspindys, paveiktas viešosios politikos ir viešųjų interesų sąveikos. Svarbus šios sąveikos katalizatorius yra socialiniai pokyčiai. Administracinės teisės kaita yra nuolat veikiama dviejų skirtingų veiksnių: naudingumo ir teisingumo. Viešoji politika remiasi naudingumo, o administracinė teisė – teisingumo paradigma. Šių paradigmų tarpusavio suderinamumas buvo ir yra svarbiausias socialinių pokyčių valdymo objektas. Straipsnyje šie suderinamumo klausimai nagrinėjami remiantis pateikiamais atskirų teisės aktų teisėkūros vyksmo pavyzdžiais. Socialinių pokyčių yra veikiami visi dinaminiai socialiniai objektai. Administracinė teisė atsiduria socialinių reiškinių kaitos epicentre, kaip visuomenės organizavimosi veiksnys, nustatantis ir kontroliuojantis žmonių elgesio makrostruktūrinius ir mikrostruktūrinius pagrindus. Straipsnio autoriai atskleidžia administracinės teisės daugiafunkciškumą. Administracinė teisėkūra turi atsižvelgti į socialinę tikrovę, akceptuoti socialinės tvarkos naudingumo požymius (vertinant teisės aktų kaitos ar stabilumo poreikius) ir juos perkelti į teisingumo lygmenį (teisinio reguliavimo tinkamumo požiūriu). Administracinė teisė, atgavus nepriklausomybę Latvijoje ir Lietuvoje turėjo pereiti vertybinį virsmą, atsisakyti primestų sovietinių ideologizuotų standartų ir įsisavinti naujus demokratinių valstybių standartus. Juos įsisavinant buvo konkretizuojamos abiejų šalių Konstitucijose saugomos ir ginamos socialinės teisinės vertybės ir įstojus į ES, derintasi su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo toleruojamomis viešojo administravimo nuostatomis. Straipsnyje pažymima, kad teisėkūros politikos formavimas ir teisės aktų kūryba dažniau remiasi politikų kultūros diskrecija. Autoriai atkreipia dėmesį į sinerginį socialinės tikrovės pažinimą ir to pažinimo panaudojimą, konstruojant administracinį teisinį reguliavimą iki makrosocialinio reguliavimo lygmens. The authors of the article explore the multi-functionality of administrative law. Administrative legislation should take into account social realities, recognize the usefulness of social order (when assessing the need for legislative changes or their stability) and transfer them to the level of justice (in terms of the adequacy of legal regulation). After the restoration of independence, administrative law in Latvia and Lithuania had to undergo a transformation of values, abandon the imposed Soviet ideological standards and master new standards of democracies. This strengthened social and legal values, enshrined and protected in the Constitutions of both countries and after accession to the EU, in accordance with the provisions of public administration, allowed by the Treaty on the Functioning of the European Union.The article notes that the formation of legislative policy and the creation of legislation usually based on the discretion of the culture of politicians. The authors of the article draw attention to the synergistic knowledge of social reality and the use of this knowledge when building administrative and legal regulation to the level of macro-social regulation. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|