Gyvenviečių sistemos kaita Rytų Baltijos valstybėse XX-XXI a. pradžioje
Autor: | Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė, Greta Skripkauskaitė |
---|---|
Jazyk: | angličtina |
Rok vydání: | 2020 |
Předmět: |
Gyvenviečių sistema
Population Archaeology Klaipėda. Klaipėdos kraštas (Klaipeda region) Geography Lietuva (Lithuania) Gyventojai / Population Rytų Baltijos valstybės General Earth and Planetary Sciences Urban Rural Settlement system Baltijos šalys (Baltic States) Settlement (litigation) Kaimas. Kaimai / Villages. Country General Environmental Science |
Zdroj: | Regional formation and development studies 2020, Nr. 3 (32), p. 125-137. |
ISSN: | 2029-9370 |
Popis: | Trys Rytų Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija, nepaisant istorinės raidos panašumo, turi kai kurių apgyvendinimo sistemos skirtumų. XX a. dešimtajame dešimtmetyje Baltijos šalys atgavo nepriklausomybę, tačiau joms, kaip ir kitoms posovietinėms šalims, kilo naujų iššūkių, kurie vis dar formuoja gyvenviečių sistemą. Atkūrus nepriklausomybę, miesto statusą gaunančių arba prarandančių gyvenviečių buvo santykinai nedaug, ryškiausias miestų skaičiaus pokytis buvo Lietuvoje, kai per trisdešimtį nepriklausomybės metų šalies miestų tinklas sumažėjo 11-a miestų. 1989–2019 m. gyventojų skaičiaus pokytis buvo neigiamas beveik visuose Rytų Baltijos valstybių miestuose. Lietuvoje vidutinis miestų gyventojų skaičius sumažėjo 30,1 %, Latvijoje – 24,8 %, Estijoje – 29,1 %. Toks dramatiškas miestų gyventojų skaičiaus mažėjimas nulėmė tai, kad visose trijose valstybėse sumažėjo didelių – daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų turinčių gyvenviečių skaičius. Apskritai Baltijos šalyse vyrauja mažų miestų sistema. Didžiausias neigiamas gyventojų skaičiaus pokytis Baltijos šalyse buvo pasienio ir atokesnėse vietovėse įsikūrusiuose miestuose. Lietuvoje sparčiausiai miestai mažėjo šiaurės rytinėje bei pietinėje dalyse. Santykinai mažiausias miestų gyventojų skaičiaus pokytis buvo šalies centinėje ir vakarinėje dalyse. Latvijoje miestai sparčiausiai tuštėjo šalies vakaruose – Vidzemės ir Latgalos regionuose, mažiausiai kito Pierygos regionas. Estijoje sparčiausiai miestai mažėjo šalies šiaurės rytinėje ir centrinėje dalyse. 1989–2019 m. šiek tiek sumažėjo greta sostinės esantys miestai, o šalia Talino esantis miestas Sauė per tiriamąjį laikotarpį išaugo net 30 %. Dar sovietmečiu Latvijos ir Estijos respublikų gyvenviečių sistemos formuotos monocentrinu pagrindu. Dėl to šiose valstybėse iki šiol išlikusi monocentrinė miestų sistema. Didelė gyventojų, pramonės ir paslaugų dalis sutelkta sostinės regionuose, nes tai patraukliausios teritorijos investuotojams. Tad gyventojų skaičius šiuose didmiesčiuose toliau auga. Tai lemia teritorinius skirtumus tarp sostinės regiono ir likusios šalies dalies. Abi šalys savo planavimo dokumentuose plėtoja policentrinį požiūrį į gyvenviečių plėtrą. Lietuvoje dėl tolygesnio gyvenviečių planavimo sovietmečiu gyventojai pasiskirstę tolygiau. Šalyje yra keturi miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, o atotrūkis tarp sostinės ir kitų didžiųjų miestų ne toks akivaizdus kaip Estijoje ar Latvijoje. Vis dėlto ir Lietuvoje vyksta metropolizacijos procesas. Spontaniška miestų raida aplink didžiuosius miestus kelia nemažus iššūkius šių teritorijų gyventojams dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros. Šiuo metu visose trijose valstybėse mažėja miestų gyventojų skaičius, o gyvenviečių sistemose vyrauja nedideli, iki 20 tūkst. gyventojų, miestai. Tačiau pastebimas ir priešingas procesas – mažesnių miestų, išsidėsčiusių aplink didžiuosius miestus, augimas. Nors bendras kaimo gyventojų skaičius sparčiai mažėja, visose valstybėse greta didžiųjų miestų esančiose gyvenvietėse kaimų gyventojų skaičiaus auga. Vidutiniškai trečdalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų gyvena kaimuose, šis santykinis dydis tarp trijų valstybių skiriasi nedaug, tačiau socialiniai, demografiniai bei ekonominiai procesai Baltijos valstybėse lemia, kad kaimų skaičius nuolat mažėja. 2001–2011 m. Lietuva prarado 1699 kaimus. Augantys miestai centrai traukia kaimų gyventojus, todėl nepalankioje geografinėje vietoje įsikūrę kaimai mažėja ir nyksta, o arčiau centrų esančios gyvenvietės auga ir plečiasi. Estijoje, remiantis paskutinių dviejų visuotinių gyventojų surašymo duomenimis (2000 m. ir 2011 m.), bendras kaimų skaičius sumažėjo 172 gyvenvietėmis ir 2011 m. tebuvo 4438 kaimai. 85 % Estijos kaimų turėjo iki 100 nuolatinių gyventojų. Latvijoje 2000–2017 m. kaimų gyventojų skaičius mažėjo visoje šalyje ir visuose regionuose, išskyrus Pierygos regioną, kuriame kaimų gyventojų skaičius išaugo dvigubai: 2017 m. šiame regione gyveno 43 % visų šalies kaimo gyventojų. Kartu pastebima užmiesčių plėtra. Lietuvoje tokia plėtra vyksta aplink sostinę Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Estijoje ir Latvijoje – aplink sostines. Atlikus trijų didžiausių kiekvienos valstybės miestų gyventojų skaičiaus kaitos prognozę 2020–2023 m. laikotarpiui, numatomas Talino ir Vilniaus miestų augimas. Likusiuose miestuose gyventojų skaičius tuo laikotarpiu turėtų mažėti. The purpose of this study is to find out how the settlement systems in Lithuania, Latvia and Estonia changed during the 20th century and at the beginning of the 21st century, and what the trends for further urban change are. In the Soviet period, single farms that existed in all three east Baltic countries were destroyed. The inhabitants of single farms were moved to central settlements. Cities grew in all the republics, especially in the largest centres. A network of satellite settlements grew up around the capitals, which was particularly dense around Tallinn and Riga. The capitals and their surrounding settlements are currently growing at a very high speed in all the east Baltic countries. This concentrates administrative functions and a highly skilled workforce, and attracts the most investment. As a result, peripheral areas, especially villages, are disappearing, and their inhabitants are emigrating. Such areas are becoming unattractive to business. In order to show the situation, the authors used a comparative analysis method, as well as cartographic, graphic and other methods. The anticipation of settlement principles and trends is one of the most important tasks of regional policy in each country. Therefore, an interpolation method was used to make estimates of the urban population in the three largest cities in the east Baltic countries from 2020 to 2023. The trend analysis indicates that the populations of most of the largest cities in the east Baltic countries will decrease. |
Databáze: | OpenAIRE |
Externí odkaz: |