| Popis: |
Straipsnyje keliamas tikslas – apibrėžus klientų edukacijos dalyvauti kuriant viešąsias paslaugas konceptą, identifikuoti praktikoje taikomas edukacines priemones ir nustatyti jų įtaką klientų dalyvavimo aktyvumui. Lietuvos seniūnijų atvejis šiame straipsnyje tiriamas siekiant empiriškai įsitikinti teoriškai pagrįstos koncepcijos gyvybingumu. Pasirinktas gana problemiškas atvejis: Lietuvos visuomenė pasižymi savita raida, kuriai būdingas žmonių pasyvumas ir susvetimėjimas, pilietiškumo deficitas, dalyvavimo kompetencijos stoka. Jeigu tokio atvejo tyrimas įrodys minėtos koncepcijos gyvybingumą, tikėtina, jog ji bus dar gyvybingesnė aukštą ekonominį ir demokratijos išsivystymo lygį turinčių šalių visuomenėse. Tiesa, šiai prielaidai patikrinti reikia panašius tyrimus atlikti tokio išsivystymo lygio šalyse. Taip pat Lietuvos seniūnijos pasirinktos kaip tiesiogiai palaikančios kontaktą ir arčiausiai viešųjų paslaugų klientų esančios valdžios institucijos. Pripažįstant aktyvaus klientų dalyvavimo naudą seniūnijose ir pritariant, kad vien klientų iniciatyva grįstas dalyvavimas nėra pakankama efektyvaus paslaugų kūrimo prielaida, klientų edukacijos tyrimas Lietuvos seniūnijose traktuojamas kaip svarbus atspirties taškas kuriant efektyvias paslaugų teikimo sistemas. Straipsnyje pirmiausia, atlikus mokslinės literatūros analizę, apibrėžiamas klientų edukacijos dalyvauti kuriant viešąsias paslaugas konceptas. Antroje straipsnio dalyje trumpai pristatoma tyrimo metodologija. Empirinio tyrimo duomenys surinkti taikant kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodus. Edukacinių priemonių identifikavimui pasirinktas individualus kryptingasis (iš dalies struktūruotasis) interviu su Lietuvos seniūnijų darbuotojais. Trečioje straipsnio dalyje pristatomi empirinio tyrimo rezultatai. Išskirtos ir apibūdintos edukacinės dalyvavimo valdymo asmeninio kontakto priemonės (individualios ir grupinės); mokymąsi iš patirties, iš kitų klientų palaikančios priemonės bei informavimo priemonės (spausdinta ir padalomoji medžiaga, skelbimai, pranešimai ir pan.). Straipsnyje daromos išvados: išskirtos trys edukacinių priemonių kategorijos: klientų mokymosi priemonės remiasi valdančiojo pastangomis sukurti įgalinančią mokytis aplinką prielaida; mokymas spausdintos, padalomosios ir kt. medžiagos pagalba remiasi efektyvaus edukacinės medžiagos pateikimo prielaida ir yra informavimo lygmens mokymas; asmeninis arba grupinis mokymas remiasi tiesioginio kontakto su klientu prielaida. Fiksuojamas didelis vietos pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo edukacijos procese poreikis. Reikšminga yra priemonės įtaka, kai klientai tarpusavyje dalijasi patirtimi ir taip mokosi. Daug paslaugų siūlo socialinę naudą klientams, suteikiant jiems saugią aplinką bendrauti su kitais klientais. Klientai gali dalytis patarimais, duoti nurodymus ar įsitraukti į diskusiją be jokios materialinės naudos. Article deals with education of clients to participate in public services. The subject is analysed from the interdisciplinary approach, i.e. from perspectives of services management as well as public management. Education of clients in this article is analysed as one of activities in clients’ participation management and as an essential condition to attain active participation of clients in the co-production of public services (together with eldership staff). The article defines the concept of the clients’ education to participate; real aids for clients’ education, applied in Lithuanian elderships are presented as well as results of the quantitative research: the rate of participation of educational aids for activeness according to the intensity of effect. |
