Gediminaičių dinastijos vaidmuo organizuojant karo veiksmus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a
Autor: | Vytas Jankauskas |
---|---|
Rok vydání: | 2010 |
Předmět: | |
Zdroj: | Karo archyvas 2010, 25, p. 4-28, 391-392. |
ISSN: | 2424-6123 1392-6489 |
DOI: | 10.47459/ka.2010.25.1 |
Popis: | Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta konstruoti hierarchinė valdymo ir karo veiksmų organizavimo sistema Gedimino valdymo laikotarpiu suiro dėl po Algirdo mirties elito sluoksniuose atsiradusios įtampos. Pirmiausia, Algirdo sūnų ir galimų paveldėtojų nesutarimai. Antras didelis dinastijos vidaus konfliktas įsižiebė tarp Jogailos ir Kęstučio. Stokojant šaltinių į klausimus dėl XIII-XIV a. sandūroje Gedimino giminės ir ankstyvųjų jos kartų (įskaitant ir Gedimino kartą) dalyvavimo rengiant karo veiksmus sunku išsamiai atsakyti. Galima tik pažymėti, kad šiuo laikotarpiu stengtasi pasikliauti artimiausiais giminaičiais, tačiau karo veiksmai dar nebuvo tapę aiškia valstybės interesų gynimo forma. Dinastijos narių veikla vis dar primena XIII a. laikotarpio veiksmus, kai buvo remiamasi asmeniniais interesais ir kariaunomis. Gedimino valdymo metu padėtis pradėjo keistis: dinastijos atstovai buvo įtraukiami į karo veiksmų organizavimą, ir šios prievolės susipynė su administracinėmis jų funkcijomis. Tai leidžia išskirti keletą LDK sričių, kurios buvo valdomos vadovaujantis hierarchiniais dinastijos principais. Didžiojo kunigaikščio galią šiuo laikotarpiu pirmiausia liudija jo sutelktos didžiausios karinės pajėgos. Jas papildydavo kiti dinastijos nariai savo kunigaikštysčių pavaldiniais. Karinė galia didžiajam kunigaikščiui užtikrino dinastijos lyderio poziciją. Tačiau ši sistema veikė tik tam tikrą laiką – iki Gedimino sūnų mirties. Mirus Algirdui, dinastijos hierarchiniai principai jau buvo pažeisti, o Jogaila nebegalėjo disponuoti visu karininiu potencialu taip, kaip Algirdas. Todėl karinio potencialo organizavimo principai turėjo keistis. Vis dėlto administracinės ir karinės funkcijos liko neatskirtos ilgiau nei išsilaikė susiformavusios karinės sritys. In the Grand Duchy of Lithuania, a system of hierarchical ruling and war actions was started to be created. During Gediminas ruling it fell apart because of tension in the elite which appeared after the death of Algirdas. First, there were disagreements between Algirdas' sons and potential inheritors. Second, there was a huge internal conflict in the dynasty which appeared between Jogaila and Kęstutis. Because of a lack of sources, it is hard to answer the questions about the participation of the Gedimina's family and its earlier generations (including a generation of Gediminas) while preparing war actions in the turn of the 13th–14th c. At this period it was intended to trust in closest relatives, however war actions were not a clear form of the state's interest protection yet. Activities of the dynasts remind the actions in the 13th c. when it was based on personal interests and the soldiery. During Gediminas ruling the situation started to change: next to administrative duties the dynasts had to organise war actions. A few spheres of the GDL which were managed following hierarchical principles can be distinguished. At this period, the power of the Great Duke was reflected by his great army which was supplemented with the inferior from duchies of other dynasts. Military power ensured the Great Duke a position of the dynasty's leader but the system was functioning only a certain period, until the death of Gediminas' sons. After Algirdas' death, hierarchical principles were already affected and Jogaila was not able to use all military potential. Thus, the organisational principles of the military potential had to change. However, administrative and military functions remained unseparated longer than the existence of the already formed military spheres. |
Databáze: | OpenAIRE |
Externí odkaz: |