Aukštesniųjų klasių mokinių muzikinis-estetinis ugdymas chorine veikla

Autor: Stanislava Jareckaitė
Rok vydání: 2008
Předmět:
Zdroj: Acta paedagogica Vilnensia 2008, t. 21, p. 117-127.
Acta paedagogica Vilnensia : mokslo darbai, Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008, t. 21, p. 117-127
Acta Paedagogica Vilnensia, Vol 21 (2015)
ISSN: 1648-665X
1392-5016
DOI: 10.15388/actpaed.2008.21.7499
Popis: Chorinis dainavimas, kaip estetinės veiklos atmaina, turi savitą asmenybės humanizavimo, dvasinio tobulėjimo ir tobulinimosi paskirtį, kuri lemia visus meninės kūrybos ir meno suvokimo ypatumus. Pedagogiškai tikslingai organizuota mokyklinių chorų veikla gali užpildyti mokinių muzikinio-estetinio ugdymo problemų spragas. Straipsnyje siekiama atskleisti aukštesniųjų klasių mokinių bendruosius vertybinio emocinio santykio chorinės veiklos ugdymo aspektus bei šio santykio kitimą palyginus 1987 ir 2007 metų tyrimo duomenis. Atlikto tyrimo tikslas - tirti pedagogines sąlygas, lemiančias aukštesniųjų klasių mokinių muzikinio-estetinio ugdymo chorinio dainavimo efektyvumą. Tyrimas vyko 1977-1986 ir 2007-2008 metais, pirmame tyrime dalyvavo 3175 aukštesniųjų klasių mokiniai, antrame - 73 mokiniai. Remiantis gautų duomenų analize, galima daryti išvadas, kad aukštesniųjų klasių mokinių chorinės veiklos muzikinis-estetinis ugdymas turi teigiamą pobūdį, tačiau pradiniame veiklos etape, nesusietame su pažintine-estetine patirtimi, mokiniai atskleidžia neigiamą arba neutralų vertybinį emocinį santykį bei elgesį. Aukštesniųjų klasių mokinių chorinės veiklos muzikinio-estetinio ugdymo specifiką sąlygoja lyties, amžiaus, paauglystės-ankstyvosios jaunystės amžiaus tarpsnio psichofiziologiniai ypatumai, jų muzikiniai-estetiniai interesai, motyvai, vertybinės orientacijos. Aukštesniųjų klasių mokinių chorinės veiklos muzikinio-estetinio ugdymo procesas grindžiamas šiais komponentais: pažintinis, vertybinis-emocinis ir elgesio tarpusavio sąveikos ir jų aktyvinimo. The basis of this article is a scientific inquiry whose object is musical-aesthetical training activity of choral singing of higher classes students. The aim of this research is to reveal pedagogical-psychological factors influencing the efficiency of musical-aesthetical training of choral singing. The activity of musical-aesthetical choral singing should be described as the complex of the following components: 1) cognitive (knowledge, capability, abilities); 2) valuable-emotional (musical aesthetical needs, interests, aesthetical taste and ideal, motives of musical-aesthetical activity, valuable orientations etc.); will (aspiration, wish to join the activity, singleness of a real behaviour, changing plans etc.) Musical-aesthetical training by the activity of choral- singing of higher classes students in comprehensive schools have a positive purpose however in the primary stage of choir activity, not related to cognitive musical-aesthetical experience, the students of higher classes reveal a negative or neutral valuable emotional relation and behaviour. Neutral and negative valuable-emotional behaviour and relation is revealed especially brightly in boys depending on: 1) age; 2) level of the artistic performance of choir; 3) experience of singing in choirs; 4) musical education; The process of musical-aesthetical training by choir singing of higher classes students requires the following components: cognitive, valuable-emotional and intercommunion of will and their activization.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: