NATO Response Force and the EU Rapid Reaction Force: main challenges and opportunities
| Autor: | Margarita Šešelgytė |
|---|---|
| Rok vydání: | 2004 |
| Předmět: |
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija--Ginkluotosios pajėgos
Europos Sąjunga--Ginkluotosios pajėgos udc:327 Response force Reaction udc:355 Political science Political Science and International Relations International economics European Union--Armed forces North Atlantic Treaty Organization European Union North Atlantic Treaty Organization--Armed forces |
| Zdroj: | Lithuanian annual strategic review 2003, Vilnius, 2004, p. 95-126 Lithuanian annual strategic review, ISSN 1648-8024, 2004, V. 2003, p. 95-125 |
| ISSN: | 2335-870X 1648-8024 |
| DOI: | 10.47459/lasr.2004.2.4 |
| Popis: | A need for multi-dimensional effective institutional structure possessing various security instruments, have become obvious already by the end of the Cold war and is manifested itself even stronger at the beginning of the XXI century. Moreover globalization of the security concept makes it clear that security cannot be complete if it is not tackled globally. Aiming to react to changing security environment international security institutions during the last decade are undergoing essential changes, related to their missions, tasks, structures and instruments. Demand for small special forces, which possess the most advanced technologies, modern air force and efficient intelligence capabilities emerged. That stipulated changes in armed forces and armory. NATO and the EU in the beginning of the XXI century have committed themselves for a new mission - to guarantee security and stability in the World. The main purpose of this article is to overview major steps of NATO and the EU transformation aiming to respond to the contemporary security challenges, to present an analysis of possible evolution of their new instruments NATO Response Force (NRF) and European Rapio Reaction Force (ERRP), to elucidate possible roles and interdependency of NRF and ERRF in the contemporary security architecture, and, finally to contemplate on the possible effects of both forces on international security. Pasibaigus Šaltajam karui, reaguodamos į pokyčius tarptautinėje aplinkoje, siekdamos efektyviai atsakyti į naujus saugumo aplinkos iššūkius ir užsitikrinti savo raison d'etre keitėsi ir saugumo institucijos. NATO buvo pradėtos atitinkamos karinių vadovavimo struktūrų bei saugumo užtikrinimo instrumentų reformos. Pradėtos kurti mobilios ir lankstesnės karinės pajėgos, kurias galima būtų panaudoti regioniniuose konfliktuose. ES taip pat išplėtė funkcijas į savo struktūras įtraukdama karinį matmenį bei pradėdama kurti Europos greito reagavimo pajėgas (EGRP). Viena svarbiausių saugumo organizacijų misijų tapo taikos palaikymas. Tačiau taikos palaikymo instrumentai nebuvo pakankami kovojant su kitomis šiuolaikinėmis grėsmėmis, po 2001 m. rugsėjo lld. ypač aktualiais tapusiais masinio naikinimo ginklų plėtra ir terorizmu. Afganistano karinė kampanija įrodė, kad nei ES, nei NATO nėra tinkamos operacijoms, kurios reikalauja operatyvumo ir lankstumo. Reaguodamas į tai JAV gynybos sekretorius Donald Rumsfeld pasiūlė NATO Reagavimo pajėgų (NRP) projektą, numatantį NATO struktūrose sukurti mobilias greito reagavimo pajėgas. NATO įgijo dar vieną misiją -užtikrinti tarptautinių krizių prevenciją ir krizių valdymą, įskaitant ir kovą su asimetrinėmis grėsmėmis. Naujai kuriamos struktūros, besikeičianti tarptautinė aplinka iškelia daug klausimų dėl būsimos Europos ir pasaulio saugumo institucijų „architektūros" formos, efektyvumo ir poveikio tarptautiniam saugumui. Šio straipsnio tikslas -... [toliau žr. visą tekstą] |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|