| Popis: |
Straipsnyje, remiantis Kazimierzo Malewicziaus teoriniu ir tapybiniu palikimu, aptariama muziejinės atminties ir jos inspiruoto meno kūrinio samprata, atskleidžiamas ją subrandinęs idėjinis suprematizmo kontekstas bei jo raida. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmoje glaustai supažindinama su suprematizmo plastinės sistemos raida konceptualių modelių link. Antroje dalyje nagrinėjama šią raidą inspiravusi meno ontologijos ir meno kūrinio suvokimo problematika. Trečioje dalyje, remiantis ankstesniais apibendrinimais, aptariama Malewicziaus siūloma muziejinės atminties ir muziejinio artefakto samprata, atspindinti vėlyvąjį suprematizmo įdėjų etapą ir jo inspiruotą „realistinės tapybos“1 recidyvą. Atskleidžiama, kaip ankstyvąjį suprematizmą, grindusį tikėjimą istorine pažanga, keitė vėlyvajam suprematizmui būdinga orientacija į antlaikę tikrovę. Based on the theoretical and pictorial legacy of Kazimierz Malewicz, The article, discusses the concept of museum memory and the work of art inspired by it. The context of the ideas of suprematism, that has matured this concept, is presented. The article consists of three parts. The first briefly introduces the development of the plastic system of suprematism towards conceptual models. The second part examines the problems of art ontology and perception of a work of art that inspired this development. Based on previous generalizations, the third part discusses the concept of museum memory and museum exhibit that reflects the late stage of the ideas of suprematism and the recidivation of “realistic painting” inspired by it. It is revealed how the belief in historical progress upon which early suprematism was based was replaced by the orientation towards a reality beyond time, inherent in late suprematism. |
