Pacifizmo refleksija tarpukario Lietuvoje (XX a. 3–4 deš.)

Autor: Modestas Kuodys
Rok vydání: 2018
Předmět:
Zdroj: Karo archyvas 2018, 33, p. 281-329, 403-405.
ISSN: 2424-6123
1392-6489
Popis: Straipsnis parengtas, remiantis periodine spauda ir kitais publikuotais šaltiniais. Jame analizuojamas beveik netyrinėtas istoriografijoje objektas – apibendrinama pacifistinių nuostatų refleksija Lietuvos viešojoje erdvėje XX a. 3-4 dešimtmetyje. Pirmojoje (iš keturių) straipsnio dalyje yra išryškinti globalių antikarinių nuotaikų atspindžiai viešajame gyvenime. Spaudos puslapiuose pasirodydavo informacijos, pristatančios pacifistinio judėjimo raidą pasaulyje, tarptautinių taikos palaikymo organizacijų ar kultūrinių renginių idėjas, pvz., Holivudo filmą pagal E. M. Remarko romaną „Vakarų fronte nieko naujo“ (1930 m.). Filmas sukėlė didelį Lietuvos publikos susidomėjimą, nors Vokietijoje buvo sutiktas labai priešiškai. Antrojoje straipsnio dalyje pristatomi pacifistinių idėjų reiškėjai ir jų vertinimai tuometėje Lietuvoje. Spaudoje rasta labai mažai informacijos apie lietuvių pacifistus ir ji gana abstrakti. Dažniausiai minimi L. Tolstojaus šalininkai ir legaliai veikę kairuoliškos pakraipos antikariniai inteligentų sambūriai. Ypatingas dėmesys skiriamas demagoginiams antikariniams komunistų šūkiams. Pacifistai idealistai laikyti mažiau kenksmingais, o jų požiūris vadintas naiviu. Vadinamieji pacifistai praktikai, siekę mažinti tarptautinę įtampą diplomatinėmis priemonėmis, buvo vertinami palankiai. Lietuvos spaudoje taip pat randama informacijos apie Katalikų bažnyčios požiūrį į karą. Trečiojoje dalyje analizuojama, kiek ir kaip oficialiojoje retorikoje naudotos militarizmo ir antimilitarizmo sąvokos, siekiant manipuliuoti Seimo narių, šalies vadovų, aukštų pareigūnų ir kitų viešų asmenų pareiškimais. Įvertinus to meto nuomonių įvairovę, galima teigti, kad pacifistų balsas viešojoje erdvėje ryškiau skambėjo tik 1930 m. pirmojoje pusėje, o vėliau jį beveik visai užgožė oficialioji karinio parengimo propaganda. Įsitvirtino nuostata, kad Lietuva negali pasitikėti tarptautine teise ir turi būti pasirengusi atremti galimus agresorius. Tokį požiūrį formavo sudėtinga tarptautinė padėtis ir perspėjimai apie netolimoje ateityje kilsiantį pasaulinį karą. Žiniasklaidoje apie tai būta gana daug informacijos ir kartais ji didino nerimą visuomenėje. Tačiau baimė dėl artėjančio karo neturėjo didesnės įtakos pacifistinių nuotaikų plitimui gyventojų tarpe. In this article, which is mainly based on periodical publications and other published sources, analysis of the almost unexplored subject of historiography is carried out focusing on the attitudes towards pacifism and its concepts in the Lithuanian public space in the 1920s and 1930s. The first of the article’s four parts highlights the reflections of global anti-war moods in the public life of Lithuania. The press introduced society to the ideas of the world’s most prominent pacifists, international peace-keeping organizations or cultural events such as the movie adaptation of Remarque’s novel All Quiet on the Western Front by Hollywood in 1930. This film attracted a large Lithuanian audience, even if it was met in Germany with a very hostile reception. The second part of the article presents pacifists, and the authors of anti-war ideas, and how they were received in Lithuania. There is very little information about the Lithuanian pacifists in the press, and it is rather abstract. Most often followers of L. Tolstoy and communications of the legitimate leftist intellectuals were mentioned. Particular attention was paid to the demagogic anti-war communist slogans. Pacifist idealists were assumed as less harmful although their attitudes were called naive. The so-called pacifist practitioners who sought to reduce international tension by means of diplomatic means were most welcome. The Lithuanian press was also aware of the attitude of the Catholic Church to the war. The third part deals with how much and how the concepts of militarism and anti-militarism were used for manipulations in the political rhetoric of Lithuania when the statements of members of the Seimas, heads of state, senior officers, and other public figures were commented on. Having evaluated the spectrum of opinions circulating at that time, it can be stated that the voice of the pacifists in public was somewhat more pronounced only in the first half of the 1930s, and later it was almost completely overshadowed by the official propaganda of the military training of the public. The notion that Lithuania could not rely on international law but must be prepared to resist potential aggressors was firmly established. Such an attitude was inspired by the troubled international situation that emerged in relation to the perspective of the new world war. There was quite a lot of information about this in the Lithuanian press, and at times it increased the degree of anxiety in society. However, fears about the upcoming war did not have a greater impact on the spread of pacifist moods among the population of Lithuania.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: