Kas čia juokinga? Democritus ridens Juvenalio dešimtojoje satyroje
Autor: | Adomėnas, Mantas |
---|---|
Jazyk: | angličtina |
Rok vydání: | 2022 |
Předmět: | |
Zdroj: | Literatūra [Lit. (Vilnius. Online)]. [Literature]. 2022, t. 64 (3), p. 43-53. Literatūra, Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022, t. 64, Nr. 3, p. 43-53 |
ISSN: | 0258-0802 1648-1143 |
Popis: | Straipsnyje analizuojama, kaip Juvenalis savo dešimtojoje satyroje taiko Demokrito filosofinę medžiagą. Garsusis besijuokiančio Demokrito ir verkiančio Herakleito sugretinimas (išpopuliarinęs ir įamžinęs šiųdviejų filosofų-priešybių vaizdinį) paprastai interpretuojamas Juvenalio poetinės strategijos kontekste, kaip nuoroda į kintantį Juvenalio satyrų toną ir poeto perėjimą nuo ankstesniųjų satyrų pykčio, kaip dominuojančios emocijos, prie vėlesniųjų juoko ir ironijos. Linkstama daryti prielaidą, kad Juvenalis visą dešimtosios satyros demokritišką medžiagą perėmė vien tik iš Senekos, tačiau, įdėmiai skaitant satyros pabaigą, matyti, jog Juvenalis pasitelkia kitokią argumentacinę strategiją ir yra įsitraukęs į gilesnį dialogą su Demokrito mąstymu, negu įprastai linkstama manyti. Palyginimas su pseudohipokratiniu epistoliniu romanu nurodo į kinikų diatribai kaip į galimą demokritiškos medžiagos, naudojamos Juvenalio dešimtojoje satyroje, šaltinį. Reikšminiai žodžiai: Demokritas, Juvenalis, Herakleitas, satyra, kinikai, Antikos filosofija. The article analyzes Juvenal’s use of Democritean material in his tenth Satire. The famous juxtaposition of laughing Democritus and weeping Heraclitus (which popularized and perpetuated the image of contrasting philosophers) is habitually interpreted in terms of Juvenal’s poetic strategy, as indicating the shift in the tone of his satires and the change of Juvenal’s stance from the anger as the dominant emotion of his earlier satires to laughter and irony of the later ones. There is a tendency to assume that the totality of Democritean material in Juvenal 10 derives solely from Seneca. However, close reading of the concluding lines of the Satire suggests a different argumentative strategy and deeper engagement with Democritus’ thought by Juvenal. The comparison with PseudoHippocratic ‘epistolary novel’ suggests Cynic diatribai as the source of the Democritean material in Juvenal 10. Keywords: Democritus, Juvenal, Heraclitus, Satire, Cynicism, Ancient Philosophy. |
Databáze: | OpenAIRE |
Externí odkaz: |