Psalmių giedojimas šermenų metu – liaudies pamaldumo praktika, vienijanti Evangelikų ir Katalikų Bažnyčias Lietuvoje

Autor: Alfonsas Motuzas
Rok vydání: 2018
Předmět:
Zdroj: Soter 2018, 66 (94), p. 63-70.
ISSN: 2335-8785
1392-7450
DOI: 10.7220/2335-8785.66(94).4
Popis: Nuo XVI a. Lietuva buvo suskirstyta į dvi teritorijas: Mažąją ir Didžiąją Lietuvą. Mažoji Lietuva arba Prūsų Lietuva (vok. Klein Litauen, Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) istorinis-etnografinis Prūsijos regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos dalis. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas (dešinysis Nemuno krantas), esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Šiame regione tiek katalikai, tiek evangelikai gieda psalmes šermenų metu. Keliamas klausimas, kodėl Klaipėdos krašte (buvusios Mažosios Lietuvos etnografinėje dalyje) ir Pietvakarių Lietuvoje (pasienis su Kaliningrado sritimi (Rusija)) šermenų metu giedamos psalmės. Tyrimo uždaviniai: nustatyti ir pristatyti Klaipėdos krašte ir Pietvakarių Lietuvoje šermenų metu giedamo „Psalmyno“ turinį; ištirti šių psalmių kilmę; atskleisti šių šermenų metu giedamų psalmių vietą ir reikšmę Lietuvai. Keliama hipotezė, kad psalmės, liaudies pamaldumo praktika jas giedoti šermenų metu Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje buvo ir šiandien yra katalikų ir evangelikų liuteronų konfesijas vienijantis aspektas. Atliktas tyrimas leidžia daryti tokias išvadas: viena iš liaudies pamaldumo formų jungusi Mažąją Lietuvą su Didžiąją – šermenų metu atliekamų psalmių už mirusiuosius giedojimas; šios psalmės yra giedamos tiek katalikų, tiek evangelikų liuteronų Klaipėdos krašte ir Pietvakarių Lietuvoje; laidotuvių metu tiek katalikai, tiek evangelikai liuteronai gieda 12 psalmių: 39, 41, 50, 69, 84, 85, 94, 102, 120, 129, 145, 150; lietuvių kalba į Didžiąją Lietuvą iš Mažosios šias psalmes atnešė reformacija, o kontrreformacija, darant įtaką jėzuitams, jų naudojimą liaudyje sujungė su katalikų bendruomene; tiek katalikų, tiek evangelikų liuteronų psalmių giedojimas tapačiomis melodijomis ir muzikos instrumentų naudojimas pritarimui rodo liaudies pamaldume tarpreliginį dialogą, kurio šaknys yra Mažojoje Lietuvoje; laidotuvių metu Klaipėdos krašte ir Pietvakarių Lietuvoje tiek katalikams, tiek evangelikams liuteronams psalmių giedojimo praktika buvo kovos už nepriklausomybę (tiek politinę, tiek ir religinę) prieš carinę Rusiją ir ateistinę sovietinę valdžią forma. Pateiktos išvados pagrindžia darbo pradžioje iškeltą hipotezę, kad Klaipėdos krašte ir Pietvakarių Lietuvoje laidotuvių metu giedamos psalmės yra Mažosios ir Didžiosios Lietuvos tarpkonfesijų kultūrinė jungiamoji grandis. From the 16th century, Lithuania was divided into two territories: Minor and Major Lithuania. Minor Lithuania or Prussian Lithuania (German Klein Litauen, Preussisch Litauen, seldom – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) was a cultural-historical sub-region of Prussia comprising of the eastern most parts of Prussia. Today, most of it belongs to Kaliningrad (Russia) with parts belonging to Lithuania and Poland. In more narrow terms, this name is given also to the part belonging only to Lithuania (region of Klaipėda, on the right bank of Nemunas) which became one of five current Lithuanian ethno-cultural regions. In this region both Catholics and Evangelicals sing psalms for the deceased during funeral. The question is raised why psalms are being sung for the deceased in the region of Klaipėda (ethnographic part of former Minor Lithuania) and Southwest Lithuania (border with Kaliningrad (Russia)). To answer this question, the following objectives were set: to present the content of Psalm books used during funerals in the region of Klaipėda and Southwest Lithuania; to investigate the origins of these psalms; to reveal the place and meaning of their music to Lithuania. The hypothesis was formed that the psalms, which are sung during funerals in the region of Klaipėda and Southwest Lithuania, are the connecting cultural link between confessions in Minor and Major Lithuania. The conducted research allowed to make these conclusions: one of folk devotional forms that united Minor Lithuania with Major Lithuania was the singing of psalms for the deceased during funeral; these psalms in the region of Klaipėda and Southwestern Lithuania are sung by both Catholics and Evangelicals Lutherans; both Catholic and Evangelicals Lutherans sing 12 psalms during funeral: 39, 41, 50, 69, 84, 85, 94, 102, 120, 129, 145, 150; these psalms were introduced in Major Lithuania by reformation and counter-reformation, under the influence of Jesuits, united their usage with Catholic community; singing of psalms in the same melodies, accompanied by music instruments, both by Catholics and Evangelicals Lutherans manifest the inter-religious dialogue existing in folk devotion, the roots of which are in Minor Lithuania; in the region of Klaipėda and Southwest Lithuania, both to Catholics and Evangelical Lutherans the practice of singing psalms during funeral was the form of the fight for independence (both political and religious) from czarist Russia and atheist soviet rule. The conclusions validate the hypothesis that the psalms, which are sung during funerals in the region of Klaipėda and Southwest Lithuania, are the connecting cultural link between confessions in Minor and Major Lithuania.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: